Asfalto ilgai laukė

Artėja prie pabaigos apie 20 metų vietos gyventojų lauktas kelio remontas – išasfaltuota 4 km ilgio žvyrkelio atkarpa, vedanti iš Piliuonos į Margininkus. Šiuo metu čia vyksta kelkraščių sutvarkymo baigiamieji darbai. "20 metų dirbu seniūnijoje, tiek pat laiko buvo kalbama ir apie šio žvyrkelio asfaltavimą. Tiek metų vietos gyventojai jo laukė, – sako Taurakiemio seniūnė Danutė Glinskienė. – Kai kurie senukai senbuviai, kurie gyveno prie to kelio ir vasarą negalėdavo atsidaryti langų, kieme – auginti daržovių, nes viskas nusėsdavo dulkėmis, sako: netikėjome, kad sulauksime asfalto. Ne kartą rašėme bendruomenės vardu ir į Lietuvos automobilių kelių direkciją, ir "Kauno regiono keliams", kuriems šis kelias priklauso, bet gaudavome atsakymą, kad automobilių srautas čia per mažas, kad trūksta lėšų, ir remontuojama nebus. Užtruko, kol tas kelias, visų pirma, buvo įtrauktas į remontuotinų kelių sąrašą, po to – kol atėjo jo eilė."

Pasak seniūnės, šiame kelyje automobilių srautas nemažas: vietiniai juo važiuoja į Margininkų kapines, bažnyčią, ūkininko Audriaus Banionio įmonę.

Sudarė sąlygas sportuoti

Pernai per Viršužiglio gyvenvietę nutiestas apie 1 km ilgio pėsčiųjų ir dviračių takas, šiemet išasfaltuota Piliuonos kaimo Pamiškės gatvės dalis, vedanti link Taurakiemio kaimo.

D.Glinskienė priminė, kad lėšos gatvėms, keliams remontuoti seniūnijoms skirstomos atsižvelgiant į seniūnijos gyventojų skaičių ir seniūnijos prižiūrimų kelių, gatvių ilgį. Gyventojų, deklaravusių čia gyvenamąją vietą, yra per 2 tūkst., tačiau realiai jų – kur kas daugiau. Pasak seniūnės, dalis jaunų šeimų gyvenamąją vietą deklaruoja mieste tam, kad ten lengviau patektų į darželį: "Piliuonoje vaikų darželio neturime, yra tik Viršužiglyje, kuris yra visai ne pakeliui važiuojant į Kauną, kur daugelis dirba. Ir, kadangi gyventojo, nedeklaravusio gyvenamosios vietos mieste, vaikai į darželį nepatenka, vienas iš jaunų šeimų tėvų savo ir vaikų gyvenamąją vietą deklaruoja mieste. Tie žmonės nori lygiai tokių pačių sąlygų kaip vietos gyventojai, naudojasi infrastruktūra, gerove, nori, kad gatvės būtų asfaltuojamos ir apšviestos. Tačiau dėl jų seniūnija gauna mažesnį finansavimą, nei turėtų, ir investuoti į visa tai mes turime labai ribotas galimybes." Kai vaikai baigia vaikų darželius, seniūnė kalbina vietinius deklaruoti gyvenamąją vietą Taurakiemio seniūnijoje, kur jie iš tiesų gyvena, tačiau neretai sulaukia atsakymo: "Vaikai ir į mokyklą Kaune nepateks, jei nebus mieste registruoti."

Vaikai ir į mokyklą Kaune nepateks, jei nebus mieste registruoti.

Didesniuose seniūnijos kaimuose sudarytos sąlygos vietiniams sportuoti: įrengta po sporto aikštelę su nauja danga. Rugpjūčio mėnesį Viršužiglio kaime atidaryta nauja sporto aikštelė, yra aikštelės Piliuonoje, Margininkuose. Pernai per Viršužiglio gyvenvietę nutiestas apie 1 km ilgio pėsčiųjų ir dviračių takas. Kitas vietos bendruomenės ilgai lauktas darbas – prasidėjusi Piliuonos gimnazijos rekonstrukcija.

"Vietos gyventojai neturi salės, kur galėtų susiburti, rekonstrukcijos metu ji bus įrengta. Šiame pastate renkasi ir Piliuonos tautodailės studijos, vadovaujamos Reginos Juodžbalienės, nariai, veikia Taurakiemio laisvalaikio salė, ambulatorija, koplyčia, kur savaitgaliais aukojamos šv.Mišios. Ateina nemažai žmonių, nes Piliuonoje bažnyčios nėra, artimiausia – Margininkuose, – pasakojo D.Glinskienė ir užsiminė apie seniūnijos specifiką. – Taurakiemio seniūnija garsėja ne tik gražia gamta; turime daug ūkininkų ir net du kunigus. Piliuoną ir Viršužiglį aptarnauja Pakuonio (Prienų rajonas) klebonas Rimas Pilypaitis, o Margininkus – Rokų klebonas Virginijus Gražulevičius."

Bando kapstytis patys

Atsižvelgdama į šiemet gamtos sukeltus nuostolius ūkininkams, Kauno rajono taryba atleido juos nuo žemės mokesčio. "Taryba atleido, o mokesčių inspekcija atsiuntė deklaracijas. Bandau visus informuoti, kad šio mokesčio mokėti nereikia. O jei jau susimokėjo, žmogus turi kreiptis į savivaldybę arba į seniūniją su prašymu arba grąžinti sumokėtus pinigus, arba įskaityti juos už ateinančius, 2018-uosius, metus", – pasakojo seniūnė. Daugelis ūkininkų renkasi įskaityti mokestį už ateinančius metus.

Dalį nuostolių dėl liūčių Taurakiemio seniūnijoje sukėlė seniai įrengtos, suirusios drenažo sistemos. Melioracijos grioviai apaugę menkaverčiais krūmais, augalų šaknys pažeidusios drenažo vamzdžius – nenubėga susikaupęs vanduo ir laukai skęsta. "O šiemet pavasarį ir vienus gyventojus, gyvenančius žemesnėje vietoje, Taurakiemio kaimo pamiškėje, apsėmė. Ten buvo užakęs drenažas. Kai pavasarį lijo smarkus lietus, žmonės į namus negalėjo įeiti, – prisiminė D.Glinskienė. – Savivaldybės Žemės ūkio skyriaus melioracijos specialistai padėjo melioracijos rinktuvą aptikti, nes paprastai neaišku, kur jo ieškoti. Dėl to tenka nemažai griovių iškasti. Skelbėme viešąjį pirkimą, savivaldybė skyrė lėšų – sutvarkėme drenažą, nusausinome sodybą."

A.Banionis įsitikinęs, kad reikėtų kalbėti ne tik apie šiemet ūkininkų patirtus nuostolius, bet ir ateinančių metų mažesnį derlių. "Aš taip pat 100 ha žirnių palikau nekultų laukuose. Iš pradžių planavau siekti kompensacijos. Norėdamas gauti kompensaciją, turėjau tikrintojams parodyti tuos nenukultus žirnius. Tačiau negalėjau laukti – pagal Nacionalinės mokėjimo agentūros direktyvas, iki lapkričio 15 d. privalėjau užsėti į žalinimo programą įtrauktus laukus. Taigi, aparėme tuos nekultus žirnius, ir viskas", – prisiminė A.Banionis.

Jo ūkyje, kepykloje ir mėsinėje dirba 65 darbuotojai. "Ūkyje ir įmonėje daug darbuotojų, negaliu laukti rankas sudėjęs, kol kas kokią kompensaciją išmokės – dirbame, kapanojamės ir tikimės, kad išsikapstysime", – optimizmo neslėpė ūkininkas. Jis rūpinasi Margininkų bendruomene, yra dažnas seniūnijoje vykstančių renginių rėmėjas.

Prieš kurį laiką ūkininkas nupirko nebeveikiančios Margininkų parduotuvės patalpas, sukūrė čia kultūros židinį – rengia kaimo bendruomenės susiėjimus, šventes, koncertus. Artėjant Kalėdoms, A.Banionis ruošiasi čia pakviesti floristą, kuris vietos gyventojus pamokytų rišti advento vainikus. Šio ūkininko garbės reikalas yra surengti šventę po liepos mėnesį vykstančių Švč.Mergelės Marijos Škaplierinės atlaidų Margininkų bažnyčioje. Į šventę suvažiuoja ir buvę margininkiečiai. Šiemet šioje šventėje koncertavo ir grupė "Rondo".

Seniūnijoje vykstančius renginius remia ir sunkiai besiverčiančioms šeimoms finansiškai padeda ūkininkai Kazimieras Martovičius, Petras Pudlauskas, verslininkai Rima ir Kęstutis Dagiliai, Aušra ir Gintaras Burbos, didesnės vietos įmonės.

Miestiečiai investuoja lėšas

Piliuonoje prie pat Nemuno dygsta naujas gražiai prižiūrimų sodybų kvartalas. "Matyt, turtingi žmonės čia investuoja lėšas: čia yra ir kaimo turizmo sodybų, ir teniso aikštynų, kai kurie savininkai čia leidžia vasaras, savaitgalius. Vienas žmogus savo išsipirktame sklype čia ir slidinėjimo trasą ketino įsirengti, tik kad dabar žiemos pas mus tokios, kad vis sniego nėra – jis tomis trasomis, matyt, dar nepasinaudojo", – atkreipė dėmesį D.Glinskienė.

"Keli kilometrai už Piliuonos, Kauno ir Prienų rajonų paribyje, kyla nedidelių skandinaviško tipo namelių kvartalai. "Tie nameliai – su geoterminiu šildymu, mažiukai, didžiuliais langais. Visas kvartalas – laukuose. Kažkada važiavau pro šalį – smarkiai lijo, o statybos tuose laukuose vyksta – traktoriukas kasa", – stebėjosi seniūnė. Ji užsiminė, kad gatvės tokiuose kvartaluose dažnai yra privačios, todėl ir jas tvarkyti yra ne seniūnijos, o kvartalo savininkų rūpestis. Todėl žiemą gerokai pasnigus tokių kvartalų gyventojai patys moka už kelių valymą.