- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Po gaisro pavojingų atliekų tvarkymo gamykloje „Žalvaris“ prasideda žalos aplinkai vertinimo procesas. Pasak advokatų kontoros „Glimstedt“ partnerio Lino Sesicko, ligšiolinė praktika leidžia tikėtis dar vieno rekordinio dydžio ieškinio teršėjui, kuris, greičiausiai, vėl bliūkš teisme tuo atveju, jei įmonė savalaikiai įgyvendins aplinkos atkūrimo priemones.
Lietuvoje aplinkosaugos institucijos, vertindamos aplinkai padarytą žalą, iki šiol taiko dar 2002 metais Aplinkos apsaugos ministro įsakymu patvirtintą metodiką, pagal kurią žala gamtai yra apskaičiuojama taikant tik matematinius modelius: taršių medžiagų kiekius dauginant iš atitinkamų koeficientų. Rezultate gauta suma konvertuojama į finansinę išraišką, kurią siekiama civiliniu ieškiniu priteisti iš teršėjo.
Vis dėlto, anot teisininko, tokia praktika ne tik sudaro kliūtis įvertinti realią žalą gamtai ir atlyginti jai padarytą žalą atstatant pažeistą gamtos elementą į pradinę padėtį, bet ir prieštarauja Europos Sąjungos (ES) teisinei praktikai.
Dėl akivaizdžių nacionalinių reguliacinių spragų ir ydingos administracinės praktikos, įkaitais yra paverčiamas ne tik teršėjas, bet ir teismas, o labiausiai nukentėjusi ir toliau lieka pati gamta.
„Jau beveik du dešimtmečius veikiančios ES direktyvos formuoja aiškų modelį, kaip turėtų būti sprendžiami aplinkos taršos incidentai. Esminis šio modelio elementas – prioritetas pažeisto aplinkos elemento ir ar jos savybės atkūrimas. Institucijos ir teisėsauga pirmiausia privalo įpareigoti teršėją, pagal patvirtintą aplinkos atkūrimo priemonių planą, atkurti gamtai padarytą žalą. Tuo atveju, jei tokio plano jis neparengia ar toks planas yra nepatvirtinamas, atstatyti pažeistą elementą turi pareigą atsakingos institucijos, o jo parengimo ir įgyvendinimo išlaidas prisiteisti iš atsakingo asmens. Ir tik tuo atveju, jei ir kai to nepavyksta padaryti kaip kraštutinė priemonė turėtų būti pareikštas civilinis ieškinys. Lietuvoje yra dešimtmečiais daroma diametraliai priešingai: prioritetas teikiamas siekiui nubausti atsakingus asmenis pareiškiant jiems milijoninės vertės civilinius ieškinius ir kriminalizuojant savo prigimtimi administracinius procesus, kadangi daugelyje atveju reikšmingas neigiamas poveikis nenustatoma, o civiliniame ieškinyje nurodyta pradinė atlyginta žala gamtai reikšmingai sumažinama įgyvendinus aplinkos atkūrimo priemones“, – teigia advokatas.
L. Sesicko tvirtinimu, teisinė atsakomybė yra sudėtinė šio modelio dalis ir negali būti ignoruojama. Tačiau šiuo metu vyraujantis vien siekis nubausti, sukuria paradoksalias situacijas, kai teoriškai apskaičiuotos rekordinės sumos vėliau subliūkšta teismo salėje. Tuo tarpu padaryta žala reputacijai ir aplinkai yra negrįžtamas procesas.
Kaip iliustratyvius pavyzdžius jis mini bylą, kur pirminė žala aplinkai pagal minėtą metodiką buvo įvertinta 33 mln. eurų, tačiau įmonės iniciatyva pritaikius aplinkos atkūrimo priemones ir žalą perskaičiavus pagal tarptautinę metodiką, ji sumažėjo perpus. Dar paradoksalesnė situacija susiklostė vadinamojoje Šilutės taršos byloje, kur žala aplinkai nuo 55,5 mln. eurų dėl tos pačios priežasties buvo sumažinta iki 386 tūkst. eurų.
Advokato teigimu, labai realu, jog panaši situacija gali susiklostyti ir būsimoje „Žalvario“ byloje bei kitose šiuo metu vykstančiose rezonansinėse bylose, kaip „Grigeo Klaipėda“ Kuršių marių taršos incidento tyrime. Po pastarojo buvo pateiktas 48 mln. eurų siekiantis civilinis ieškinys, pagrįstas ta pačia ydinga administracine praktika.
„Pagal formuojamą ES praktiką, atsakingos nacionalinės institucijos – tai Aplinkos apsaugos departamentas ir Aplinkos apsaugos agentūra – , pirmiausia turėtų nurodyti už taršą atsakingam asmeniui, kokiomis priemonėmis jis privalo atkurti pažeistą gamtos elementą. Tik tuomet, kai yra aišku, kaip ir per kiek laiko pažeistas gamtos elementas bus atkurtas – siekti atitinkamos teisinės atsakomybės. Dabar, kai šiems aspektams apskritai neteikiamas dėmesys – gamtos elemento padėties atkūrimas virsta tik civiliniu ieškiniu dėl žalos gamtai atlyginimo, o išieškota suma yra pervedama į bendrą valstybės biudžetą. Taigi gamtos elementas šio žalos išieškojimo nepajaučia, kadangi aplinkos atkūrimo kaip tikslo apskritai nelieka“, – pabrėžia L. Sesickas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ąžuolynas turi naują gyventoją – meniškai pavaizduotą Raudonojoje knygoje saugomą vabalą21
Mažieji architektūros elementai pildo Kauno viešąsias erdves. Šį kartą meninis akcentas apsigyveno Ąžuolyne. Skulptūra kvies pažinti į Raudonąją knygą įrašytą šio parko gyventoją. ...
-
Rekordo link pastūmėjo skeptikas: ateities kartoms nubrėžiau ribą
Naujo rekordo siekiantį Lauryną motyvavo nepažįstamojo komentaras, esą baidare nuo Baltarusijos pasienio jis nepasieks Kauno. Skeptikui teko nusivilti. Moksleivis pasiekė Kauną ir 35 km viršijo savo paties lūkesčius. ...
-
S. Skvernelis: kauniečiams galime užtikrintai parodyti bendrų darbų rezultatus48
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ Kauno skyrius pristatė komandos narius, kurie spalio 13 d. Seimo rinkimuose kandidatuoja Kauno vienmandatėse apygardose. ...
-
„Kauno diena“ pristato „Kauno detales“: gimtoji V. Adamkaus vieta ir Žaliakalnio istorijos3
„Kauno detalių“ video pasakojimai – „Kauno dienos“ portale! Vienas šio projekto tikslų – kad patys kauniečiai geriau pažintų ir dar labiau pamiltų savo miestą. Nes, kaip sako „Kauno detalių“ įkūr...
-
Išparduoti visi bilietai į J. Timberlake'o koncertą: gerbėjai svarsto vykti į kitas šalis25
Jau nuo antradienio startavo išankstinė bilietų prekyba į pasaulinės žvaigždės Justino Timberlake'o koncertą. Tokią išskirtinę galimybę gerbėjams dovanojo „Mastercard“, panašią privilegiją turėjo ir &bdq...
-
Kaunas laukia architektų idėjų: naujas pastatas, požeminė aikštelė prie Pilies, žalia erdvė virš jos26
Kauno miesto savivaldybė paskelbė architektūrinės idėjos konkursą, kviesdama projektuotojus prisidėti kuriant gyvesnį bei patrauklesnį senamiestį. Keliami 3 tikslai: dabartinę Kauno pilies aikštelę paversti žalia laisvalaikio oaze, po ja nu...
-
Istorinė diena: judriausioje šalies magistralėje oficialiai atidarytas naujas tiltas per Nerį4
Po beveik dvejus metus intensyviai vykusių A. Meškinio (Kleboniškio) tilto tvarkymo darbų, atidarytas vienas iš dviejų naujai pastatytų tiltų per Nerį Kaune. Antrojo vidurinio tilto statybos darbus planuojama užbaigti iki ši...
-
Pasaulinės širdies dienos proga – nemokami sveikatos patikrinimai: miesto pastatai nušvis raudonai2
Lietuvos širdies asociacija (LŠA), bendradarbiaudama su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninės Kauno klinikomis ir Kauno miesto visuomenės sveikatos biuru, rugsėjo 30-ąją kviečia visuomenę aktyviai dalyvauti specialioje, ...
-
VDU garbės daktaro regalijos bus įteiktos profesorei I. Pilvere2
Vytauto Didžiojo universitete (VDU) Kaune penktadienį garbės daktaro regalijos bus įteiktos buvusiai Latvijos gyvybės mokslų ir technologijų universiteto (LGMTU) rektorei Irinai Pilvere. ...
-
Teisėjų taryba vėl atidėjo V. Jegorovienės atleidimo klausimą7
Teisėjų taryba penktadienį dėl dokumentų trūkumo atidėjo Kauno apylinkės teismo teisėjos Vidos Jegorovienės atleidimo klausimą. ...