Pasiūlymas netiko

Marius Mažeika dar praėjusių metų pavasarį pateikė Kauno savivaldybei pasiūlymą Pašto gatvėje įrengti maždaug 37 m ilgio, 1,7 m pločio šaligatvį prie rekonstruojamo pastato.

Taip kaunietis siekė, kad jo sumokėtas infrastruktūros mokestis būtų panaudotas tikslingai ir kad šaligatvis būtų įrengtas šalia jam priklausančio pastato. Jis net buvo pasišovęs trūkstamą dalį sumokėti  iš savų lėšų.

Savivaldybė šiuo pasiūlymu neliko sužavėta ir jį atmetė. „Kauno diena“ jau rašė apie šią situaciją prieš metus. Tąsyk Miesto tvarkymo skyrius aiškino, kad, vadovaujantis dabar galiojančiu Infrastruktūros plėtros įstatymu, visos įmokos, surenkamos iš neprioritetinių teritorijų, bus naudojamos kompensacijoms mokėti. Be to, šios įmokos nebus skiriamos neprioritetinių teritorijų infrastruktūrai gerinti.

Po metų ginčo teisme paaiškėjo, kad savivaldybė, nepriimdama M.Mažeikos pasiūlymo, buvo neteisi. Administracinis teismas nurodė, kad infrastruktūra yra savivaldybės rūpestis, tačiau jos plėtros iniciatoriumi gali būti ir fizinis asmuo. Jis gali suprojektuoti ar įrengti savivaldybės suprojektuotą infrastruktūrą arba atskirus šios jos elementus.

Pagal šį išaiškinimą ir galiojantį savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymą (SIPĮ), M.Mažeikos pasiūlymas atitinka teisės aktų reikalavimus.  Teismas taip pat nurodė, kad savivaldybė, atmesdama kauniečio pasiūlymą, nepateikė jokio teisės akto, kuriuo vadovavosi taip pasielgdama.

„Sprendimas ne tik nepagrįstas teisės normomis, bet ir nemotyvuotas. Neaišku, koks Pašto gatvės infrastruktūros plėtros poreikis, ar savivaldybė pati įgyvendins Pašto gatvės plėtrą ir kada konkrečiai, dėl kokių konkrečiai priežasčių negalima šiuo metu pagal pareiškėjo (M.Mažeikos – red.past.) pasiūlymą įrengti bent dalies gatvės infrastruktūrą“, – dėstoma teismo sprendime.

Vizijos nesutampa

Turėdamas rankose įsigaliojusį teismo sprendimą, kurio Kauno savivaldybė neskundė aukštesnės instancijos teismui, M.Mažeika ramiai laukė, kol jis bus įvykdytas ir iš naujo bus išnagrinėtas jo pasiūlymas dėl infrastruktūros plėtros Pašto gatvėje.

Kaunietis tikino jokių žinių nesulaukęs, tad žygius savivaldybės labirintais pradėjęs iš naujo. Prieš kelias savaites, po priminimo apie neįgyvendintą teismo sprendimą, savivaldybės atstovai pasikvietė kaunietį pokalbio. Tačiau iš esmės niekas nepasikeitė, nes valdininkai pareiškė, kad infrastruktūros mokestis Pašto gatvei bus skirtas tik tuo atveju, jei bus įrengiamas visas šaligatvis.

„Jie reikalauja tvarkyti visą 60 m ilgio gatvę. Aš parašęs prašymą tvarkyti 37 m, bet čia buvo preliminarus parašymas. Vėliau patikslinau, kad norėčiau patiesti apie 20 m šaligatvio. Taip būtų galima šioje gatvėje užtikrinti tvarką“, – aiškino M.Mažeika.

Nesusidūrusiems su tokiais dalykais, gali kilti klausimas, kas čia per infrastruktūros mokestis. Pernai kovą įsigaliojo nauja tvarka, pagal kurią infrastruktūros mokestį turi mokėti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, pateikę prašymą gauti statybos leidimą. Statytojui įrengus transporto priemonių stovėjimo aikštelę, mokestis nebūtų imamas.

M.Mažeikai įsigijus apleistą pastatą Pašto g. 2 ir nutarus jį rekonstruoti  taip pat buvo apskaičiuotas infrastruktūros mokestis – 2,6 tūkst. eurų. Pagal SIPĮ, statytojas gali inicijuoti infrastruktūros plėtrą ir šį mokestį skirti numatytai vietai.

M.Mažeikos vizijose – įrengti 20 m šaligatvio atkarpą. Jis skaičiuoja, kad už šaligatvio įrengimą tektų pakloti mažiausiai apie 3 tūkst. eurų. Inicijuodamas plėtros sutartį su savivaldybe, kaunietis tikisi, kad jo sumokėtas infrastruktūros mokestis būtų skirtas tikslingai ir tada jam tektų pridėti tik nedidelę dalį.

„Savivaldybė nori, kad aš įrengčiau visą šaligatvį – nuo kaimyno iki Marių gatvės. 1 m šaligatvio, preliminariu skaičiavimu, kainuotų apie 130 eurų, o kur dar dokumentų parengimas. Grubiai skaičiuojant, reikėtų apie 10 tūkst. eurų. Jie nori, kad aš investuočiau 10 tūkst. eurų ir tada jie man grąžintų tuos 2,6 tūkst. eurų“, – stebėjosi M.Mažeika.

Tai dar ne viskas. Darbai stovi vietoje, laikas eina ir tampa ne M.Mažeikos sąjungininku. Per metus įsigaliojo naujas įstatymas, pagal kurį jis dar turi susimokėti 10 proc. garantinį mokestį. „Norėdamas į infrastruktūrą investuoti 10 tūkst. eurų, dar turiu sumokėti papildomai 1 tūkst. eurų, be iš manęs paimto 2,6 tūkst. Kur logika? Darai už savo pinigus ir dar moki už garantiją?“ – papildomus niuansus minėjo kaunietis.

Vaizdas: šiuo metu Pašto gatvės vienoje pusėje įrengtas šaligatvis, o kitoje pusėje – žvyruotas takas, po lietaus virstantis vandens trasa arba nepraeinamai užstatomas automobiliais. Justinos Lasauskaitės nuotr.

Kritikuoja argumentus

Dažnas statytojas skundžiasi dėl kintančių tvarkų ir papildomų reikalavimų, kurie paprastai finansine išraiška gula ant nekilnojamojo turto pirkėjo pečių. Šiuo atveju M.Mažeika pastatą rekonstruoja ne dėl to, kad galėtų parduoti. Vyras čia planuoja šeimos verslą.

Anot M.Mažeikos, pirmame pastato aukšte yra numatytos komercinės paskirties patalpos, o antrame aukšte – gyvenamosios patalpos šeimai. Gana dideliame kieme, garaže yra numatęs darbo vietą ir sau.

Dar nepradėjęs verslo turiu papildomai atriekti savivaldybei, kuriai vėliau dar turėsiu mokėti turto mokestį už komercinės paskirties patalpas.

Įrengiant komercines patalpas, yra tam tikrų reikalavimų; jų nebūtų, jei rekonstruojamas pastatas būtų skirtas tik šeimai. Tačiau komercinėse patalpose vyras privalo įrengti ir neįgaliesiems tinkamą tualetą, taip pat pritaikyti, kad jie galėtų į patalpas.

Kaunietis ironizuoja, kad iš komercinių patalpų neįgalieji pateks tiesiai į važiuojamąją Pašto gatvės dalį. M.Mažeika tvirtino, kad santykinai apytuštė gatvė yra tik šiuo metu. Savaitgalį gatvė ne itin tvarkingai užstatyta automobiliais.

Pasak kauniečio, savivaldybė aiškina, kad verslai dar ne tiek Kaune yra padarę, tad jo investicija į šaligatvį būtų ne tokia jau ir įspūdinga.

„Bet gal pradžioje turėtų leisti tam verslui prasidėti ir tik paskui iš jo kažko prašyti. Dar nepradėjęs verslo turiu papildomai atriekti savivaldybei, kuriai vėliau dar turėsiu mokėti turto mokestį už komercinės paskirties patalpas. Bet įsivaizduokime, jei savivaldybė pagelbėtų verslui ir įrengtų šaligatvį,  verslas greičiau pradėtų veikti ir per mokesčius pinigai pas juos sugrįžtų. Nėra verslo – nėra mokesčių, o juk savivaldybė gyvena iš mokesčių“, – akcentus dėliojo kaunietis.

M.Mažeika kritiškai vertina ir savivaldybės argumentus dėl šaligatvio įrengimo ne vien prie rekonstruojamo pastato, o iki pat Marių gatvės. „Savivaldybės aiškinimu, šaligatvis negali vesti iš niekur į niekur. Bet pažiūrėkime praėjusių metų Taikos prospekto rekonstrukcijos projektą. Kur nuveda šaligatviai šalia Taikos prospekto Ateities plento link? Į griovį. Ten nutiestas ne vienas šimtas metrų šaligatvio, kad žmogus galėtų nueiti tiesiai į griovį. Arba dviračių takas prie tunelio į Palemoną. Ta dalis taip pat veda į niekur. Ir toks projektas tinka, nes galbūt kada nors gyvenime jis su kažkuo susijungs“, – Kaune esančiais pavyzdžiais rėmėsi M.Mažeika ir priminė, kad teismas pasisakė, kad galima įrengti ir tik dalį infrastruktūros.

Pozicijos nekeičia

Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjo pavaduotoja Inga Bendokienė patvirtino, kad, vadovaujantis reglamentais, pėsčiųjų, dviračių takų įrengimo rekomendacijomis, šaligatviai dažniausiai planuojami sujungiant jų atkarpas į bendrą tinklą. Infrastruktūra turėtų būti įrengta nepertraukiamai.

„Pėsčiųjų tinklas turi būti vientisas ir užtikrintas pėsčiųjų susisiekimas. Remiantis tokiomis rekomendacijomis, mes labai norėtume, kad jis (M.Mažeika – red. past.) įrengtų šaligatvį ne tik prie savo sklypo, bet iki Marių gatvės. Tam ir buvo įstatymas, kad infrastruktūra jungtųsi“, – bandė aiškinti I.Bendokienė.

Ji pridūrė, kad ne skyrius sprendžia, priimti iniciatoriaus pasiūlymą ar atmesti. Savivaldybėje yra suburta darbo grupė, kuri svarsto visų iniciatorių pasiūlymus ir šiuo atveju nesutinkama, kad šaligatvis būtų įrengtas tik prie M.Mažeikos sklypo.

„Iš pradžių prašėme parengti visos Pašto gatvės rekonstrukcijos projektą, dabar – jau tik šaligatvio“, – tęsė vedėjo pavaduotoja. Ji patvirtino, kad, pagal SIPĮ, šaligatvį M.Mažeika turėtų įrengti savo lėšomis. Kompensavimo tvarkos variantai yra keli.

Vienu atveju jam būtų grąžintas infrastruktūros plėtros mokestis, kurį sumokėjo prieš gaudamas statybos leidimą. Kitas variantas – kai savivaldybė suskaičiuoja, kiek kainuotų šaligatvio įrengimo darbai ir laukia, kol dar kas nors ims šalia statyti ar rekonstruoti ir jungsis jau prie įrengto šaligatvio ar gatvės. Šiuo atveju naujoko infrastruktūros plėtros mokestis įkristų ne į savivaldybės biudžetą, o tam žmogui būtų kompensuojama už įrengtą infrastruktūrą.

Tačiau sunkiai tikėtina, kad ties M.Mažeikos sklypo riba esančių sandėliukų savininkai juos ims perstatyti ar tai darys daugiabučio gyventojai.

Miesto tvarkymo skyriaus vedėjo pavaduotoja priminė, kad yra ir trečias variantas – nedaryti nieko. Statytojas susimokėjo plėtros mokestį ir jam nėra jokios pareigos įrengti šaligatvį. Čia buvusi M.Mažeikos iniciatyva, todėl savivaldybė ir svarsto jo pasiūlymą.

Anot I.Bendokienės, 1,5 m pločio ir 80 m ilgio šaligatvio kaina turėtų siekti apie 10 tūkst. eurų. Panašiai skaičiuoja ir M.Mažeika.

„Jis siūlėsi 35 m įrengti, o mes jam siūlome įrengti 80 m. Jei jis nesutiks, tada vėl komisija spręs, ką daryti. Taip nebus, kad nieko nesutarsime. Vis tiek kažkoks kompromisas bus pasiektas. Mūsų pozicija tokia, kad šaligatvis nuo Marių gatvės iki M.Mažeikos sklypo pabaigos turėtų būti“, – svarstė pavaduotoja.