Todėl per mūšį su šiuo varžovu 26-erių metų kaunietis grūmėsi beveik vien kairiąja, kurią kažkurį raundą taip pat stipriai sutrenkė. Nepaisant to, Eimantas iškovojo įtikinamą pergalę.

Į gimtinę E.Stanionis grįžo abiem ištinusiomis rankomis, bet vėliau kairiosios būklė kiek pagerėjo, o dešinioji neduoda ramybės. Atlikus išsamius tyrimus, paaiškėjo diagnozė: dešinės rankos sausgyslės ir tarpkaulio uždegimas.

Uždegimo būta stipraus, nes per pusę mėnesio pagerėjimo beveik nematyti. Tad boksininkui suleista PRP plazmos injekcija, kuri turėtų paskatinti gijimo procesus.

"Svarbu, kad niekas neplyšę, nelūžę, bet nerimą kelia nežinia. Ranka gerokai sutinusi, skauda. Kitą irgi dar skauda. Išvis negaliu smūgiuoti", – atsiduso Eimantas.

"Dabar net nuo manęs apsiginti nesugebėtum?" – provokavau juokais.

"Vienam smūgiui sveikatos užtektų", – šypsodamasis atsakė pašnekovas.

Pasak boksininko, medikai įvertins, ar po injekcijos yra progresas ir galbūt procedūrą pakartos. Kitas sprendimas būtų radikalesnis – operacija. Tada lauktų ilgas gijimas, todėl treniruočių procesą tektų atidėti.

– O kaipgi planai dėl birželį numatytos kitos tavo kovos JAV?

Prietarais netikiu, bet vieną ritualą atlieku visada: prieš išvažiuodamas į varžybų areną palendu po karštu dušu.

– Tuo metu tikrai nekovosiu. Bokso reikalus jau perkėlėme į liepą, bet tai turbūt ne pabaiga. Galimas varžovas buvo daugmaž aiškus, bet daug kas pasikeitė. Viskas priklausys nuo mano sveikatos ir nuo televizijos planų, kurie profesionalų sporte taip pat daug lemia.

– Kiek laiko tau prireiktų pasirengti kovai?

– Turint galvoje susiklosčiusią situaciją, būtų idealu kovoti rugsėjį, tačiau, kai nesu traumuotas, pakanka ir trijų mėnesių. Dvi savaitės poilsio, po to – į darbus, intensyvumas vis didėja. Kita vertus, jei reikia ruoštis ilgoms, 12-os raundų kovoms, pasirengimo krūviai, ypač ugdant ištvermę, būna labai sunkūs. Tada ir laiko reikia daugiau, nes treniruočių trukmė ilgėja.

– Turbūt po kelių iš eilės kovų reikia ir psichologinio poilsio?

– Jei dvi iš eilės dvikovos būna pergalingos, nuovargis jaučiasi mažiau. Vis tiek vargina ilgas laukimas, griežta disciplina, didžiuliai krūviai. O dar – svorio metimas, visokie ribojimai, suvaržymai. Įtampa, gyvenimas toli nuo namų, šeimos… Visa tai kaupiasi. Todėl grįžus į Lietuvą reikia pasimėgauti kiekviena diena.

Treneris V.Bružas (kairėje) parengė Eimantą ir pergalingam 2015-ųjų Europos čempionatui, ir debiutui olimpinėse žaidynėse. (lsu.lt nuotr.)

– Pergalė prieš T.Dulorme'ą tau – tryliktoji iš eilės per profesionalo karjerą. Velnio tuzinas! Ar nesi prietaringas?

– Net nepagalvojau apie tai. Aš apskritai prietarais netikiu. Tiesa, vieną ritualą atlieku visada: prieš išvažiuodamas iš viešbučio į varžybų areną palendu po karštu dušu. Penkias minutes pastoviu, apmąstau būsimą akistatą, dar kartą susidėlioju galvoje savo veiksmų planą.

– T.Dulorme'as buvo vadinamas grėsmingiausiu tavo varžovu. Ar pasitaikė ir labiau neparankių?

– Nepatogus konkurentas buvo ir Justinas DeLoachas. Vis dėlto T.Dulorme'as turbūt sudėtingesnis, nes turi daugiau patirties, ypač kovojant 12 raundų. Be to, jis buvo grūmęsis su bokso žvaigždėmis – Terence'u Crawfordu, Yordeniu Ugasu, Jamalu Jamesu, Jessie Vargasu.

– JAV kovoms ruošeisi padedamas trenerio Marvino Somodio, tačiau pagrindinį vaidmenį treniruočių procese atlieka Lietuvoje tau talkinantis Vidas Bružas?

– Su V.Bružu dirbu visą laiką, kai būnu Lietuvoje. Sudarome treniruočių planus, nagrinėjame būsimos kovos taktiką. O į JAV skrendu prieš kovą, kad kokį mėnesiuką dar galėčiau pasparinguoti, nes Lietuvoje trūksta lygiaverčių treniruočių varžovų. Turime neblogų kovotojų, pradiniame etape jie padeda pasirengti, bet prieš kovą man reikia aukščiausio lygio intensyvumo. Pavyzdžiui, ruošdamasis 12 raundų kovai per treniruotes turiu boksuotis bent su trimis partneriais, kurie kovos metu keičiasi. Grumdamasis su vienu partneriu atsilaikysiu nesunkiai, o jiems keičiantis man būna kur kas sunkiau. Kovoju keturis raundus, tada į ringą įeina naujas priešininkas, kuris ima mane spausti. Tenka atsimušinėti ir kentėti tą pragarą. Po 8 raundų jį pakeičia kitas boksininkas, kuris vėl bando man užkurti pirtį. Taip ugdau ištvermę ir negaliu atsipalaiduoti. Be to, JAV susiduriu su skirtingų kovos stilių varžovais, turiu prie jų prisitaikyti.

– Būtent ištvermę, kaip vieną pagrindinių tavo ginklų prieš T.Dulorme'ą, įvardijo ir V.Bružas. Pasak trenerio, tu išsiskiri ir patikima gynyba bei mąstymu ringe.

– Labai teisingai pasakė (šypsosi – aut. past.). Dar pridėčiau valią. Esu labai užsispyręs ir tai padeda sunkiais momentais, kai tenka pakentėti.

– Tarp tavo sekėjų socialiniuose tinkluose yra populiarus UFC kovotojas Tony Fergusonas. Kas tave sieja su šiuo žinomu amerikiečiu?

– Su Tony susitikome sporto salėje JAV. Nusifotografavome atminimui, vėliau kartu surengėme kelias treniruotes. Nemažai bendravome, jis atkreipė dėmesį, kad domiuosi UFC, po treniruotės man padovanojo jo  vardu pavadintų gėrimų. Geras, malonus žmogus, neužrietęs nosies. Anksčiau, matydamas tokio lygio kovotojus tik televizijos ekrane, galvodavau, kad jie – nepasiekiamos, pasipūtusios žvaigždės, bet iš tikrųjų jie kur kas paprastesni. Beje, Tony mane palaikė ir prieš kovą su T.Dulorme'u. Pasikalbėjome apie mano būsimą išbandymą, jis sakė, kad būtinai žiūrės kovą, vėliau pasveikino su pergale. Labai malonu sulaukti tokio dėmesio.

– Po tryliktos pergalės gerokai pakilai aukštyn Pasaulio bokso asociacijos (WBA) ir "BoxRec" reitingų lentelėse. Kiek pergalių tave skiria nuo titulinės kovos dėl WBA pusvidutinio svorio kategorijos pasaulio čempiono diržo?

– Yra tam tikrų užkulisinių dalykų. Kai kurių nežinau, kai kuriuos žinau, tačiau negaliu atskleisti viešai. Bet kuriuo atveju su vadybininku turime savo strategiją ir bandome jos laikytis. Manau, kad reikėtų laimėti dar dvi kovas, o trečia jau būtų dėl pasaulio čempiono titulo. Nežinau, kokie kovotojai man teks ateityje, nes boksuodamasis su T.Dulorme'u negalėjau atskleisti visų savo kozirių. Kovojau ne taip įspūdingai, smūgiavau tik viena ranka, todėl atlikau mažiau smūgių. Kita vertus, gal gerai, nes būsimi varžovai pamanys, kad mano arsenalas – ribotas ir gali manęs tinkamai neįvertinti.

Lietuvį su trylikta pergale profesionalų ringe pasveikino ir žinomas JAV kovotojas T.Fergusonas. (Feisbuko nuotr.)

– Kita tavo svajonė – sugrįžti į olimpines žaidynes ir įrodyti, kad 2016-aisiais Rio de Žaneire teisėjai iš tavęs tiesiog pavogė medalį. Tačiau Lietuvos boksininkų galimybes šiemet nuvykti į Tokijo žaidynes niekais pavertė netikėtas sprendimas atšaukti vieną svarbiausių atrankos turnyrų. Buvo labai apmaudu?

– Skaudžiausia, kad niekas nebuvo iš anksto informuotas apie galimus ikiolimpinės atrankos pokyčius, sportininkai atsakingai rengėsi šių metų varžyboms ir staiga – viskas atšaukiama, o olimpiniai kelialapiai bus išdalyti remiantis kažkokiais kelerių metų reitingais. Man nesuvokiama, kaip galima atrankos pabaigoje keisti viso penkerių metų ciklo taisykles? Jei jos būtų žinomos iš anksto, mūsiškiai tikrai būtų stengęsi prisirinkti reitingo taškų, akcentavę pasirengimą būtent tam laikotarpiui. Juk kai kurie gal išvis tuos sezonus praleido. Gaila, bet ir aš Japonijoje Lietuvos vėliavos nekelsiu. Džiaugiuosi bent tuo, kad galiu garsinti savo šalį kitapus Atlanto. Jaučiu ir lietuvių dėmesį, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto palaikymą. Tad noras grįžti į žaidynes liko. Galbūt jį pavyks įgyvendinti 2024-aisiais Paryžiuje? To labai norėčiau.