Skaičius didėja

Pasak Kauno kolegijos Turizmo ir viešbučių vadybos katedros specialistų, laukiančiam turistų Kaunui taip pat rekomenduotina atlikti namų darbus. Miesto verslui dar reikėtų išspręsti daugelį uždavinių, kad svečiai iš Kinijos čia jaustųsi komfortiškai ir rastų tai, ko ieškojo. Gruodį Kinijoje viešėjusi Kauno kolegijos turizmo ir viešbučių vadybos profesionalų delegacija dar kartą įsitikino – draugystė su šios šalies gyventojais atveria naujas perspektyvas, tačiau reikalauja kantrybės ir pastangų.

Ilgalaikius ryšius su Kinijos aukštosiomis mokyklomis palaikančios institucijos specialistai pataria pažvelgti į kitų Europos šalių patirtį. „2017 m. Rytų ir Šiaurės Europa sulaukė didžiausio kinų turistų skaičiaus augimo. Ypač daugėja atvykstančiųjų  į Vieną, Prahą, Varšuvą, Amsterdamą ir Helsinkį. Tam ruošiasi ir pačios Europos šalys“, – apie turistų iš Kinijos kelionių kryptis pasakoja Kauno kolegijos tarptautinių ryšių vadovė, Turizmo ir viešbučių vadybos katedros lektorė Jolanta Valiaugienė ir pabrėžia, kad šalys rezultatų pasiekia tada, jeigu tam ruošiasi iš anksto. „Į Lietuvą atvykstančių turistų iš Kinijos skaičius kasmet auga, tačiau potencialas dar nėra iki galo išnaudojamas, ypač kalbant apie miesto turistinių paslaugų plėtrą.“ J.Valiaugienės siūlymas – susiaurinti interesus. Pavyzdžiui, Kaunui nebūtina taikytis į visą Kiniją, pakanka megzti artimesnius ryšius su konkrečiu regionu. Įvertinus Kinijos rinkos dydį, regioninių turistų srautas ir būtų daugiau negu pakankamas.

J.Valiaugienė atkreipia dėmesį į Hainano regioną: jame Kauno kolegija bendradarbiauja su Kinijos Hainano programinės įrangos technologijų kolegija. „Daugiau kaip prieš penkerius metus Kinijos Liaudies Respublikos vyriausybė priėmė nutarimą Hainaną paversti tarptautinio turizmo tašku, todėl eksperimentiniai turizmo plėtros ir inovacijų sprendimai pirmiausia įgyvendinami būtent čia“, – pastebi J.Valiaugienė.

Svarbus susisiekimas ir kalba

„Kauno viešbučių atstovai jau gerą dešimtmetį laukia atvykstant kinų turistų – tiek pavienių, tiek grupių. Tačiau lūkesčiai taip ir nebuvo įgyvendinti – greičiausiai dėl infrastruktūros nebuvimo“, – patirtimi dalijasi kolegijos lektorė Vilma Tamošauskaitė-Rimydienė ir pasakoja, kad kartu su kelionių agentūromis buvo sukurtas ne vienas paslaugų rinkinys, atvykusiems kinų turizmo agentūrų atstovams kadaise būdavo aprodomi viešbučiai, lankytini objektai. Anot pašnekovių, pagrindinė problema aiški seniai – tiesiog nėra tiesioginių skrydžių iš šios šalies, todėl keliautojų srautai Lietuvoje kuklesni, atsitiktiniai. „Dabar kinai daugiausia atvyksta individualiai ir patys rūpinasi kelionės programa“, – sako V.Tamošauskaitė-Rimydienė. Pavyzdžiui, „Finnair“ aviakompanija skelbia, kad Helsinkis dėl geografinės padėties – viena patraukliausių vietų jungiamiesiems skrydžiams iš Europos į Aziją, todėl stengiasi užsitikrinti būtent patogaus susisiekimo konkurencinį pranašumą.

Į Lietuvą atvykstančių turistų iš Kinijos skaičius kasmet auga, tačiau potencialas dar nėra iki galo išnaudojamas.

Susisiekimo problemos egzistuoja daugelį metų, tačiau pastebima pagerėjusi situacija. „2016 m. į Lietuvą atvyko daugiau kaip 18 tūkst. turistų iš Kinijos“, – sako J.Valiaugienė ir akcentuoja turizmo agentūrų įdirbį pritraukti kinus į Lietuvą ir augančią statistiką. Vis dėlto pašnekovė įžvelgia didžiausią – kinų kalbos problemą. „Praktiškai nėra niekur informacijos, nuorodų kinų kalba, trūksta darbuotojų, gebančių bent minimaliai komunikuoti šia kalba“, – pabrėžia J.Valiaugienė ir pasakoja, kad štai Helsinkio Vantos oro uoste keliautojus iš Azijos pasitinka užrašai kinų ir kitomis Azijos šalių kalbomis.

V.Tamošauskaitės-Rimydienės teigimu, anglų kalba dar tik skinasi kelią ir pačioje Kinijoje. „Kinai patys pripažįsta, kad turi daugiau dėmesio skirti anglų kalbai, ypač rengdami darbuotojus turizmo ir svetingumo sektoriui. Jau nekalbame apie gyventojus, kuriems tiesioginio poreikio bendrauti ne gimtąja kalba nėra. Tiesiog kinai yra labai sėslūs – gali visą savo gyvenimą nugyventi vienoje vietoje.“

Profesionalai mato galimybių

Anot turizmo specialisčių, yra dar viena išeitis. Šiais laikais kalbos barjerą galima įveikti pasitelkiant išmaniąsias technologijas. „Technologiškai kinų turistas yra labai išprusęs. Informacijos ieško ir užsako keliones bei viešbučius internetu, kreipia dėmesį į viešbučių vertinimus internetinėje erdvėje“, – teigia V.Tamošauskaitė-Rimydienė ir pabrėžia, kad kinai naudoja kitas interneto paieškos sistemas ir socialinių tinklų įrankius nei įprasta Europoje. Viena populiariausių svetainių – kelionių platforma CTRIP, vadinamasis kinų „TripAdvisor“, kur galima ne tik užsakyti skrydžių bilietus, viešbučius, bet ir rasti informacijos apie kelionių kryptis. Beje, joje Valstybinis turizmo departamentas jau vykdė Lietuvos populiarinimo kampanijas.

„Dažnai kinai mano, kad geriausias interneto ryšys yra Kinijoje. Ir tikrai nežino, kad Lietuva yra puikiu belaidžiu ryšiu aprūpinta šalis. Belaidis internetas gali būti naudojamas kaip konkurencinis pranašumas“, – siūlo V.Tamošauskaitė-Rimydienė ir akcentuoja, kad būtina sujungti valstybinio ir privataus sektoriaus pastangas, viešinant Lietuvą kaip patrauklią kinams kelionių kryptį.

Turizmo specialistės sako, kad tarpkultūrinių skirtumų yra ir juos reikia pažinti. Būtina nusiteikti, kad bendravimas su kinais gali būti kitoks, nei esate įpratę, nebūtinai dėl kalbos. „Kauno kolegija jau ne pirmus metus bendradarbiauja su Kinijos mokslo institucijomis priimant studentus pagal mainų programas. Netgi patyrusiems dėstytojams, turintiems tarpkultūrinio bendravimo patirties, kinų studentai kartais atrodo nelengvas iššūkis. „Studentai iš Kinijos supranta, bet viešai nekalba angliškai, jie nepratę naudotis populiariomis paieškos sistemomis, Kinijoje jos yra uždraustos“, – skirtumus vardija V.Tamošauskaitė-Rimydienė.

Dėmesys maistui

Atskiro aptarimo reikalautų mitybos klausimas, ypač aktualus restoranų savininkams. Lektorės sako pastebėjusios, kad Kinijoje pusryčiai yra labai paprasti. Karštas vanduo dažnai atstoja mums įprastą kavą ar arbatą – jis geriamas visur. „Atrodo, kad jie taupo kiekvieną maisto gramą ir neeikvoja jo veltui. Patiekalas gali būti patiekiamas su kaulais, galvomis, kojomis, suvartojami subproduktai. Kinai labai mėgsta dalytis maistu, todėl čia populiarūs besisukantys stalai, patiekiama po vieną porciją patiekalo, kurį gali paragauti visa kompanija. Sėdėjimas bendroje restorano patalpoje nėra statuso ženklas, jei tik gali sau leisti, vaišina svečius ar organizuoja šventę atskiroje patalpoje. „Pavyzdžiui, viename pastate gali būti daug visiškai uždarų privačių salių su sanitariniu mazgu“, – pasakoja V.Tamošauskaitė-Rimydienė.

Kalbos barjeras

„Kinus galėtų dominti mūsų istoriniai objektai, pažintinės ekskursijos, laukinė gamta“, – vardija pašnekovė. Turizmo specialistės mato kinų kalbos mokymo perspektyvą Kaune, todėl viliasi, kad pamažu čia atsiras daugiau žmonių, gebančių kalbėti šia kalba ir mokyti jos kitus.

J.Valiaugienė akcentuoja dar vieną galimybę. Lietuva kinų turistus galėtų vilioti patraukliais pasiūlymais švęsti Naujuosius metus, kurie pagal kinų kalendorių sutinkami tarp sausio 21 ir vasario 20 d. Vis dėlto ji siūlo atkreipti dėmesį į kinų pomėgį planuoti – net ir vietines keliones jie planuoja mažiausiai prieš pusmetį.

„Apskritai reikėtų giliau pažinti kinų kultūrą, tradicijas, mitybos įpročius. Pirmiausia parengti turistams informaciją apie lankytinas vietas, objektus kinų kalba, apmokyti gidus kinų kalbos pradmenų“, – pradinius žingsnius vardija Kauno kolegijos turizmo ir viešbučių vadybos specialistės, kurios didesnius turistų iš Kinijos srautus mūsų miestui prognozuotų tik tolimesnėje ateityje.

Kas svarbu turistams iš Kinijos

Tarptautiniai tyrimai rodo, kad kinų turistams svarbiausia viešbučiuose nemokamas Wi-Fi; kiniški patiekalai pusryčiams; arbatinukas vandeniui užvirti kambaryje; kiniškai bendraujantis viešbučio personalas, į kinų kalbą išversti turistiniai bukletai ir kita reikalinga informacija. Beje, pastebimas keliautojų iš Kinijos išlaidų pokytis: anksčiau turistai daugiausia pinigų išleisdavo pirkiniams, o dabar – pramogoms ir maitinimui.