- Aušra Garnienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Jeigu patekai į eismo įvykį ir esi nekaltas, neskubėk džiaugtis. Pasirodo, problemos sprendimas su draudimo bendrove gali kainuoti gerokai daugiau laiko ir sveikatos nei pats nelaimingas įvykis. Tuo įsitikino vienas kaunietis.
Jeigu patekai į eismo įvykį ir esi nekaltas, neskubėk džiaugtis. Pasirodo, problemos sprendimas su draudimo bendrove gali kainuoti gerokai daugiau laiko ir sveikatos nei pats nelaimingas įvykis. Tuo įsitikino vienas kaunietis.
Jaučiasi apgautas
Prasidėjo vasara, tačiau kaunietis Ramūnas Baltrušaitis vis dar sprendžia žiemą įvykusio eismo įvykio problemas – vasario 27 d. vairuodamas žmonos vardu registruotą 2007-ųjų "Ford Fusion", vyras pateko į avariją.
"Į mano automobilio galą įvažiavo kita mašina. Žmogui gal kiek sprandas užsilenkė, jį greitukė išvežė į ligoninę, ir eismo įvykis buvo įregistruotas", – avarijos aplinkybes prisiminė R.Baltrušaitis.
Kaip nukentėjusysis, jis kreipėsi į avarijos kaltininko draudimo bendrovę "Compensa" dėl žalos atlyginimo, tačiau iki šiol tebesistebi draudikų veiksmais.
"Jaučiuosi apgautas, bet vis dar kariauju. Ne tiek dėl pinigų, kiek dėl to, kad kiti žmonės nepakliūtų į tokias situacijas", – liūdnai šyptelėjo R.Baltrušaitis, jau daugiau kaip tris mėnesius narpliojantis draudimo bendrovės darbo schemas ir bandantis gauti išmoką patirtai žalai atlyginti.
Pažadai – telefonu
"Draudimo bendrovė informavo apskaičiavusi, kad reikės labai daug remontuoti, todėl mūsų automobilį reikia nurašyti. Keisčiausia, kad visi derinimai vyko telefonu. Mums buvo pasakyta, kad bendrovė sumokės 1 700 eurų kaip žalos atlyginimą, bet tik tada, kai bus pažyma iš policijos, nes tai įregistruotas eismo įvykis. Automobiliu mums leido važinėti", – pasakojo R.Baltrušaitis.
Vyras pasiguodė, kad jo mama sunkiai serga, tad automobilis buvo gyvybiškai reikalingas. "Vietiniai meistrai šiek tiek paremontavo, kad aš arba žmona galėtume pas mamą į ligoninę kasdien nuvažiuoti. Pagaliau ir vaikus reikia vežioti", – pridūrė R.Baltrušaitis.
Anot jo, tai buvo paprastas kasdienėms reikmėms naudotas, bet prižiūrėtas ir tvarkingas automobilis, tad šeima buvo nusprendusi jį remontuoti ir važinėti toliau.
Sumą žymiai sumažino
Didžiausia painiava, pasak kauniečio, prasidėjo tada, kai draudimo bendrovė gavo dokumentus iš policijos pareigūnų.
"Draudimo bendrovės atstovai pareiškė, kad nemokės mums tų 1 700 eurų – esą, net kalbos apie tai nebuvo. Jie informavo, kad mūsų mašiną buvo pateikę aukcionui, o ten už ją siūlė gal 1 300 eurų kaip likutinę vertę. Įdomiausia, kad mes nebuvome davę jokio sutikimo teikti mūsų automobilį aukcionui – žmona jiems paaiškino, kad norime remontuoti. Ir galiausiai draudikai pagal kažkokius mums sunkiai suprantamus skaičiavimus įvertino ir pranešė, kad galėtų mums išmokėti 1 534 eurų sumą", – pasakojo nukentėjęs vyras.
Jo noras išsiaiškinti, kodėl išmokų sumos taip keitėsi ir kaip viskas skaičiuojama, atsitrenkė lyg į sieną. R.Baltrušaitis neturėjo priekaištų "Compensos" žalų centro darbuotojams Kaune – esą jie tikrai dirbo paslaugiai ir geranoriškai.
"Bet sužinojau, kad ekspertai tyrimą atlikti siunčia į Alytų, o ten jau žmonių kalba susikalbėti neįmanoma. Man pasiūlė kreiptis į atstovybę Vilniuje, o ten davė dar vieną telefono numerį, kuriuo arba niekas neatsiliepia, arba įjungtas balso paštas anglų kalba. Tokia situacija, kad galų nerasi. Taip ir bandau jų ieškoti pasitelkęs nepriklausomus ekspertus ir teisininkus", – neslėpė apmaudo kaunietis.
Elgiasi, kaip nori?
R.Baltrušaitis prisipažino, kad kreipęsis į nepriklausomą ekspertą sužinojo, jog tokių situacijų pasitaiko labai dažnai ir neretai žmonės tiesiog nuleidžia rankas – teisybės nebeieško.
"Sužinojau, kad nepriklausomas ekspertas pagal mūsų įstatymus remonto, detalių kainą ir likutinę automobilio vertę turės skaičiuoti ne vasario 27 d. duomenimis, kai įvyko avarija, o pagal tos dienos, kada aš kreipiausi, pavyzdžiui, gegužės 29 d., duomenis. Trys mėnesiai praėjo ir automobilis kažkiek nuvertėjo. Manau, kad draudimo bendrovė tuo naudojasi, jaučiasi nebaudžiama ir galinti elgtis, kaip tik nori", – svarstė kaunietis.
Anot R.Baltrušaičio, skirtumas tarp draudikų įvardytos sumos iškart po įvykio ir po trijų mėnesių vieniems gali atrodyti labai didelis, kitiems – nereikšmingas, tačiau vyras stebisi, kad per eismo įvykį nukentėjęs žmogus negali pats nuspręsti, ką daryti su automobiliu, o yra priverstas šokti pagal draudimo bendrovės dūdelę.
Pasiūlė parduoti automobilį dalimis
Į redakciją kreipėsi per kitą autoavariją nukentėjusi kaunietė Vilija J., kuri taip pat turėjo gerokai paplušėti, kad viena draudimo bendrovė išmokėtų pinigus apgadinto automobilio žalai atlyginti.
"Kitas eismo dalyvis įvažiavo į mano automobilio šoną. Kaltininkas pripažino savo kaltę, aš nieko nepažeidžiau, žmonės nenukentėjo, tad užpildėme deklaracijas kaip įvykus bet kuriam techniniam eismo įvykiui. Beliko kreiptis į kaltininko draudimo bendrovę, o čia ir prasidėjo problemos", – pasakojo nukentėjusi vairuotoja.
Pasak moters, draudimo bendrovė situaciją įvertino atsainiai. "Prieš kelias dienas sėkmingai atlikau techninę apžiūrą. Automobilis – 2003 m. gamybos, bet jo rida ypač maža, o komplektacija – išskirtinė. Pasidomėjome, kad būtent tokios komplektacijos automobilių Lietuvoje daugiau nėra, o Vokietijos rinkoje už analogišką transporto priemonę prašoma 4 tūkst. eurų. Draudimo bendrovė, apskaičiavusi, neaišku pagal kokius kriterijus, informavo, kad mano automobilio rinkos vertė – kiek daugiau nei 2,2 tūkst. eurų", – pasakojo Vilija J.
Moteriai draudimo bendrovės darbuotojai taip pat išaiškino, kad automobilio remontas viršytų 75 proc. likutinės vertės, todėl remontuoti netikslinga. "Man pasiūlė išmokėti 1 475 eurus, o visa kita, kas automobilyje liko nesugadinta, išparduoti dalimis. Logika tokia, kad pasiimi išmoką, o kieme atidarai automobilių laužyną ir užsiimi savojo, kuris nekaltai nukentėjo avarijoje, ardymu ir išpardavinėjimu", – stebėjosi nukentėjusi vairuotoja.
Anot jos, neliko nieko kito, kaip kreiptis į nepriklausomą ekspertą. "Įvertinęs automobilio ridą, komplektaciją ir pažeidimus, jis prie draudikų siūlytos 1 475 eurų pridėjo dar kone 1 tūkst. eurų. Tik įsikišus nepriklausomam ekspertui draudimo bendrovė man pervedė būtent jo vertinime nurodytą žalos sumą", – lengviau atsipūtė Vilija J.
Komentaras
Justinas Stasiulaitis, draudimo bendrovės "Compensa" juristas
Jeigu kalba eina apie 1 700 eurų, žala automobiliui turėjo būti nedidelė, nes tai naujesnis automobilis. Abejoju, ar jam iš viso aukcionas buvo skelbiamas. Paprastai aukcionas skelbiamas, kai norima sužinoti vertę rinkoje – kiek už tokį automobilį siūloma rinkoje, jeigu to neįmanoma padaryti pagal skelbimus, pasiūlą ir paklausą. Tai formalus veiksmas, mes turime teisę tai daryti. Draudikas tai daro savarankiškai atliekant žalos nustatymo procedūrą, savininko leidimo nereikia. Tai turėtų būti paaiškinta ir pačiam nukentėjusiajam. Automobilį siūloma nurašyti, kai remontas viršija, atrodo, 70 proc. automobilio vertės ir jį remontuoti tiesiog netikslinga. Tokiu atveju paprasčiau jį nurašyti, savininkui išmokama likutinė vertė, o visa kita galima atgauti pardavus likusias automobilio dalis. Jeigu nukentėjusysis kreiptųsi su aiškiais klausimais raštu, jam privalėtume atsakyti per 30 dienų, o dabar sunku ką nors pakomentuoti. Manau, kad tai išspręstume. Paprastai tokie ginčai sprendžiami teisme arba skundas rašomas Lietuvos banke. Draudikai yra apriboti įvairių taisyklių ir nuostatų, per daug savarankiškumo neturime ir kainoms per daug įtakos daryti negalime.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prisiminė, kaip Nemunas ties Kaunu užšaldavo dar lapkritį
Praeityje Lietuvos klimatas buvo kur kas šaltesnis. Kai kuriais metais meteorologinė žiema prasidėdavo dar lapkričio pradžioje, o vandens telkiniai ir net upės užšaldavo lapkričio viduryje. Taip buvo nutikę ne kartą XIX a. pabaigoje. &S...
-
Sinoptikai praneša orus, o gyventojai dalijasi: įspūdingas dangus šį rytą
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba dalijasi šios dienos orų prognoze. ...
-
Kuri Kauno eglutė gražesnė: šių ar praėjusių metų?33
Nauja puošimo komanda Kaune šiandien paskleidė meduolių kvapą – Vienybės aikštėje įžiebta miesto eglė. Praeitais metais Kalėdos Kaune susitelkė ties lengvumo tema. Tada eglę puošė menininkė Jolanta Šmi...
-
Lietuvoje įžiebta pirmoji Kalėdų eglė: Kaunas pakvipo meduoliais, Kalėdų Senelis leidosi stogu100
Kauno Vienybės aikštėje įžiebta eglė – smaližių širdis tirpdančiomis dekoracijomis papuoštas kalėdinis medis ėmė skaičiuoti iki didžiųjų metų švenčių likusį laiką. ...
-
Restauruoti Prienų ir Kauno rajono miškuose rasti partizanų dokumentai23
Po metus trukusių darbų restauruota dalis Lietuvos partizanų Tauro apygardos Geležinio Vilko ir Žalgirio rinktinių dokumentų. Dalies dokumentų, daugiau kaip 70 metų išbuvusių po žeme, nepavyko atkurti. ...
-
Kauniečiai sveikino Lietuvos kariuomenę: didžiuokimės tuo, ką turime26
Įvairiuose Lietuvos miestuose renginiais paminėtos 106-osios Lietuvos kariuomenės atkūrimo metinės. Kauniečiai tradiciškai susibūrė Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje. ...
-
Kalėdų eglės įžiebimas Kaune (vaizdo įrašai)30
Kaunas pirmasis šalyje šiandien žiebia kalėdinę eglę ir įjungia šventinį laikmatį. Įspūdingą šventę stebėkite kartu su portalu „Kauno diena“ nuo 19.30 val.! ...
-
Knygos S. Paltanavičių atvedė į Kauną
Tado Ivanausko zoologijos muziejuje gamtininko Selemono Paltanavičiaus knygų kelias – nuo pirmosios, rašytos septintoje klasėje su klaida varde, iki šimtosios „Su gamta kišenėje“. ...
-
Ar naujo Seimo priklausomybių politika bus efektyvesnė?16
Dalis Kaune išrinktų parlamentarų mano, kad reikėtų peržiūrėti su visuomenės sveikata susijusius strateginius dokumentus, nes kol kas valstybė nesuteikia pakankamai savalaikės ir tinkamos pagalbos žmonėms, norintiems išgyti nuo prikla...
-
Piligriminės kelionės pamokos ir atradimai7
Visuomenininkas ir verslininkas Gintautas Labanauskas su Kauno šv. Apaštalų Petro ir Povilo arkikatedros parapijos bendruomene pasidalijo įspūdžiais iš piligriminės kelionės. ...