Per Vėlines svarbiausia – prisiminti ir aplankyti

Visų Šventųjų dieną į kapines plūdo daugybė žmonių – lankomi ne tik artimųjų, bet ir visuomenės veikėjų, kitų žinomų žmonių kapai. Kauniečiai juos lankys ir šiandien – Vėlinių dieną.

Grįžo gimtinėn

Kuo arčiau kapinių, tuo didesnis automobilių srautas. Jį prie pat Petrašiūnų kapinių sureguliuoti padėjo gausios policijos pareigūnų pajėgos. Prie tako nuo laikinosios transporto parkavimo aikštelės kapinių link prekeiviai siūlė gėlių ir žvakių.

Viena jų – iš samanų ir kitokių medžiagų pagamintas ir gėlėmis dekoruotas kryžiaus formos kompozicijas pardavinėjusi moteris. Ji pasakojo artimųjų kapus jau aplankiusi – šie Panevėžyje, ir nutarusi išbandyti, kaip seksis prekiauti floristiniais dirbiniais.

Dažniausiai ji kuria puokštes, floristines kompozicijas vestuvėms, šventėms. "Šįkart nusprendžiau pabandyti ir kiek kitokią sritį", – pasakojo neseniai iš Airijos į Lietuvą gyventi parvykusi Vitalija Verbavičienė.

Airijoje, anot jos, Vėlinės neminimos, tačiau kapai masiškai lankomi kitomis dienomis, dažniausiai – pavasarį. Irgi nešamos gėlės, vainikėliai, degamos žvakės. "Gal kainą mažinsiu... Daug kas susidomi, bet bijo, kad kryžių kas nors tiesiog pavogs", – svarstė V.Verbavičienė, nemažai šių kompozicijų pardavusi šią savaitę internetu.

Nori išsaugoti

Vieni žmonės ilgai užsibuvo prie artimųjų kapaviečių, nes tądien buvo užsimoję jas sutvarkyti – grėbė spyglius, pureno žemę, puošė gėlėmis. Kiti tiesiog uždegė žvakeles ir stovėjo paskendę savo mintyse.

Susikaupusius prie senelių kapo sutikome profesorių Liudą Mažylį su artimaisiais. "Tai yra istorinis architektūrinis paveldas. Reikia išsaugoti tai, kas yra", – sakė L.Mažylis, paklaustas, koks jo požiūris į garsaus senelio gydytojo akušerio ir ginekologo Prano Mažylio kapavietės apipavidalinimą. Taip pat pridūrė, kad paminklą suprojektavo jo pusseserės Nomedos tėtis Anatolijus Rasteika.

Esmė šią dieną yra atiduoti pagarbą ir prisiminti žmogų. Tam pakanka uždegti ir vieną ar kelias žvakeles, padėti, pavyzdžiui, kad ir vieną chrizantemos žiedą.

L.Mažylis pasakojo, kad Petrašiūnų kapinėse palaidoti ir kiti jo seneliai bei mama. Jam asmeniškai svarbiau tiesiog prisiminti artimuosius, simboliškai uždegti žvakutę, padėti gėlės žiedą. Profesorius prisipažįsta, kad Anapilin jau iškeliavusiai jo mamai tai, kaip atrodo artimųjų kapai, jų tvarkymas, puošimas buvo labai jautrus klausimas.

L.Mažylis teigė nenustembantis prie senelio kapo sutinkantis nepažįstamų žmonių, pasitaiko net ir minėjimų, pavyzdžiui, jubiliejų proga. "Susiorganizuoja jo mokinių mokiniai", – vardijo profesorius.

Lankė gerbiamus žmones

Visų Šventųjų dieną gausiai lankomi ne tik artimųjų kapai. "Esu jos kūrybos gerbėja", – pasakojo poetės Salomėjos Nėries amžinojo poilsio vietą aplankiusi ir čia žvakelę uždegusi kaunietė Rasa. Šiose kapinėse palaidota moters teta. Lankydama ją ponia Rasa kaskart pasuka ir poetės amžinojo poilsio vietos link. Degančių žvakelių gausa liudijo, kad ši moteris – ne vienintelė, nusprendusi prieš Vėlines pagerbti S.Nėrį.

Šalia esanti kunigo Ričardo Mikutavičiaus kapavietė sulaukė dar daugiau dėmesio – prie jos nuolat bent trumpam stabtelėdavo žmonių. "Buvau aplankyti senelio kapą. Užsukau ir čia", – sakė kaunietis Donatas.

Kaunietis Arūnas su sūnumi, sutikti prie filosofo Leonido Donskio kapo, iš kitų kapinių lankytojų išsiskyrė dviratininkų kostiumais. Atmynę iki Petrašiūnų dviračiais, jie pagerbė ne tik L.Donskio, kurį Arūnas vadina savo mokytoju, bet ir teisininko, politologo Aleksandro Štromo ir kelių kitų čia palaidotų žmonių atminimą.

Nemažai žvakučių degė ir prie Lietuvos kančių memorialo, skirto tiems, kurie taip ir negrįžo iš Sibiro.

Visai kitoks vaizdas – Kauno senosiose kapinėse, Ramybės parke, esančioje Partizanų alėjoje ir prie paminklo Žuvusių kovotojų už Lietuvos laisvę motinoms. Vėlinių išvakarėse čia nesutikome nė vieno žmogaus. Vėjyje plevėsavo trispalvės juostelės, kuriomis neseniai buvo aprišti alėją sudarantys kryželiai. Tiesa, spalio 29-ąją prie paminklo partizanų motinoms Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos atstovai, skautai degė žvakeles ir prisiminė laisvės kovotojus.

Nors šioje vietoje iškėlus kapines liko palaidotų žmonių, mirusiesiems pagerbti skirtomis dienomis žvakučių jūros jau neišvysime.

Atsirado šiukšlynas

Kai kuriems apsilankiusiesiems kapinėse emocijos sukilo ne tik begailint amžinybėn išėjusių artimųjų – papiktino gyvųjų elgesys.

"Visų Šventųjų diena. 11 val. Prestižinės Petrašiūnų kapinės. Toks vaizdelis prie šoninio įėjimo. Tiksliau išėjimo, nes vaizdelis pačiose kapinėse. Užpiltas net vieta, skirta praeiti, – komentavo atsiųstą nuotrauką, kurioje – daugybė šiukšlių, skaitytoja. – Akivaizdu, kad šiukšlyną suvertė patys žmonės, tvarkę kapus. Bet kodėl? Matyt, konteineriai buvo perpildyti, tad metė ant žemės. Konteinerius išvežė, o tai, kas buvo prie jų, liko. Belieka atsiprašyti mirusiųjų dėl gyvųjų elgesio."

Išties, ši problema aktuali kasmet, nes, artėjant Vėlinėms, atliekų kapinėse labai padaugėja, tačiau ir artimųjų kapus tvarkantieji kartais pamiršta kultūringą elgesį.

Dydis – dar ne viskas

Kraštovaizdžio specialistė Eglė Balčiūnienė tiems, kurie tvarko, puošia kapavietes, patarė neprarasti saiko ir įvertinti savo laiko bei finansines galimybes.

"Džiugu, kad lietuviai po truputėlį jau renkasi skonį ir kokybę, o ne kiekį. Jau dažnai ant kapų matyti gražių kompozicijų, kai kada matyti, kad pasitelkti ir profesionalai floristai. Yra labai gražių puokštelių, kurioms naudojamos rudeninės gėlytės, samanos, atsparios šalčiams sedulos šakelės, beržo žievės – natūralūs elementai", – vardijo specialistė.

Bet, anot jos, dar yra daug žmonių, kuriems pagrindinis akcentas, atrodo, yra kiekis: nesvarbu kokių gėlių ir žvakelių, svarbu, kad būtų daug.

"Mano supratimu, ekonomiška, ekologiška ir skoninga yra minimalizmas. Esmė šią dieną yra atiduoti pagarbą ir prisiminti žmogų. Tam pakanka uždegti ir vieną ar kelias žvakeles, padėti, pavyzdžiui, kad ir vieną chrizantemos žiedą", – kalbėjo E.Balčiūnienė.

Tiems, kurie renkasi žvakeles, ji patarė kreipti dėmesį ne į jų dydį, o koks nurodytas degimo laikas. Maža žvakė gali degti kur kas ilgau nei didelė.

Nešti gyvų ar dirbtinių gėlių? "Reikia žiūrėti, kaip dažnai žmogus lanko kapavietę. Ar jis galės nuvytusias gėles nuimti po poros savaičių? Jeigu žino, kad negalės greitai užsukti, tada gal geriau dirbtinių gėlių puokštė?" – sufleravo specialistė.

Kaip ji patartų įrengti kapavietę, kad būtų lengva prižiūrėti? Tai priklauso nuo aplinkos. Paprasčiau būna, kai aplink nėra medžių, kurie meta lapus. "Bet jeigu aplink auga medžių, geras sprendimas kapavietę užpilti granito kubeliais. Daug kas dengia plokšte, įsivaizduodami, kad jai nereikės priežiūros, bet ją reikia valyti, blizginti, nes apdulka. Ji praktiška tik tuo požiūriu, kad neauga žolių", – komentavo E.Balčiūnienė, pridūrusi, kad žmonės dažniausiai renkasi smėlį, skaldą arba vien želdinius, pavyzdžiui, kadagius, kurie suaugę padengia visą plotą. Jeigu kapavietė yra po medžiais, ji dažnai užpilama juodžemiu. Lapai nugrėbiami, ir viskas.

Netrūksta ir užsakymų kapavietę tiesiog apsodinti veja. "Tokiems užsakovams svarbu natūralumas, bet šis sprendimas reikalaus priežiūros. Maždaug kartą per savaitę, priklausomai nuo to, kokia užsodinta vejos rūšis, ją reikia pakirpti, palieti, patręšti, gali ligos užpulti – veja yra gyvas organizmas", – sakė E.Balčiūnienė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Ir

Ir portretas
tas nuotraukoje malkas apžėlusias samanom gali kas pirkti? Kažkoks pasityčiojimas iš mirusių. Bet pardavėjams tų rastų turbūt tikrai ne visi namie. Negėda juos ir išsitraukt iš priekabos...

pritariam anonimui

pritariam anonimui portretas
kapinės yra kapinės , o greitai ir rinkimai į europarlamentą ...

Anonimas

Anonimas portretas
ko cia lenda tas ozys ,iskele suda ant sakiu ,del to ,kad koncervas ,kazkoks apsepelis .bendrai visi koncervai apsepe.
VISI KOMENTARAI 12

Galerijos

Daugiau straipsnių