Vienbutis namas

Priemiesčio g. 1 namo plotas siekia 1,2 tūkst. kv.m. Daugiau kaip 20 metų jis stūksojo nenaudojamas.

Šis didžiulis statinys Vytėnuose patraukė nekilnojamojo turto (NT) vystytojo "Aidavos" dėmesį. Ši bendrovė jau spėjo skandalingai pagarsėti, kai iš jos įsigyto Aukštosios Fredos dvaro sodybos pastato, priskirto aukščiausiai paveldosauginei kategorijai, staiga beveik nieko neliko.

Vytėnuose šurmulys kilo, kai "Aidava" vienbučiame pastate pradėjo remonto darbus ir imta pardavinėti patalpos.

Individualių gyvenamųjų namų eksploatavimo bendrijos "Liepa-3", vienijančios aplinkinių namų savininkus, atstovų turimais duomenimis, pastatas baigiamas pritaikyti mažiausiai dvylikai šeimų. T.y. realiai jame baigiami įrengti dvylika ar dar daugiau atskirų butų, nepaisant to, kad daugiabučiai šioje vietoje negalimi ir pagal kadastrinius, ir pagal detaliojo plano dokumentus. Tik vienbučiai ir dvibučiai namai.

"Akcentuočiau pilietišką ir teisinį brandumą. Jeigu vykdoma galimai neteisėta veikla, kodėl dar reikia įrodinėti, kad kiekvienam aplink gyvenančiam asmeniui kils nepatogumų? Jeigu vykdomas administracinis ar kitoks nusižengimas, kodėl turime jį toleruoti? Kodėl institucijų reagavimas į tą patį galimą nusižengimą turėtų būti kitoks, priklausomai nuo to, ar dėl jo šiuo metu asmeniškai kenkiama vienam, dešimčiai ar dar daugiau gyventojų?" – emocingai klausė viena bendrijos narių (vardas ir pavardė redakcijai žinomi).

Bėdos dėl transporto

Pasak "Liepa-3" valdybos nario Alvydo Tomkaus, anksčiau namui buvo planuota įvairi paskirtis. Viena jų – viešbutis, tačiau planuose buvo numatyta tiesti dar vieną gatvę – prie "Megos" tvoros.

Jeigu ši gatvė būtų nutiesta, Priemiesčio gatvės senbuviams atpultų visos bėdos net ir atsiradus viešbučiui, lemsiančiam didelį transporto srautą, tačiau nauja gatvė taip ir neatsirado, o gigantiškas pastatas sulaukia vis daugiau savininkų ir, tikėtina, gyventojų. Nepatogumų kelia ir sunkiosios statybininkų transporto priemonės, važinėjančios siaura Priemiesčio gatvele, kurioje nėra net šaligatvių. Anot A.Tomkaus, buvo ir tepalo prilieta, pasitaikė šiukšlinimo atvejų.

Priemiesčio g. 1 namas yra gatvės gale. Kito išvažiavimo kelio šio namo gyventojams nėra. "Šaligatvių nėra. Gatvė siaura. Atsiradus naujų gyventojų, besąlygiškai susidursime su pėsčiųjų sumažėjusiu saugumu, padidėjusia oro tarša, triukšmo lygiu, nes bus daug daugiau važinėjančiųjų. Padidės gatvės, kuri nutiesta mūsų, senbuvių gyventojų, lėšomis, dangos susidėvėjimas. Gatvę tvarkome, prižiūrime", – pastebėjo pašnekovai.

Jie pridūrė, kad vandentiekis, elektros linijos, lietaus, buitinės kanalizacijos, kiti inžineriniai tinklai suprojektuoti tam tikram vartotojų skaičiui, Priemiesčio g. 1 namą traktuojant kaip vienbutį arba daugiausia dvibutį, kaip numatyta šios vietovės dokumentuose.

Teisiniai niuansai

Jeigu vykdoma galimai neteisėta veikla, kodėl dar reikia įrodinėti, kad kiekvienam aplink gyvenančiam asmeniui kils nepatogumų?

A.Tomkus buvo kreipęsis į Kauno apygardos prokuratūrą, prašydamas įvertinti statinio teisėtumą. Šį atvejį nagrinėjusius prokurorus  pasiekė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI), Kauno miesto savivaldybės administracijos, Registrų centro Nekilnojamojo turto (NT) registro duomenys, kadastro žemėlapiai.

Pasirodo, vienas iš 1997 m. išduotų statybą Priemiesčio g. 1 leidžiančių dokumentų, galimai yra neteisėtas. "Darytina išvada, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai", – nurodoma tokia VTPSI pateikta informacija.

Tačiau prokurorė, argumentuodama praleistu senaties terminu, dėl leidimo panaikinimo nusprendė nieko nesiimti. Gyventojo pretenzijos gal ir pagrįstos, bet pavėluotos. Pareigūnė nurodė, kad tam buvo duota dešimt metų nuo dokumento išdavimo dienos, o praėjo daugiau nei 24 metai.

Namo statybų pabaiga užregistruota 2018 m., pernai įregistruoti atlikti kapitalinio remonto darbai.

"Bet pagal Prokuratūros įstatymą, kitas teisės normas prokurorui teisė nesikreipti į atsakingas instituciją (teismą) ginant viešąjį interesą vien dėl senaties termino pasibaigimo nesuteikta. Todėl šiuo metu Vytėnų bendruomenė ruošiasi apskųsti prokurorės nutartį aukštesnės instancijos prokurorui", – kalbėjo gyventoja.

Procesas: namo statybų pabaiga užregistruota 2018 m., pernai įregistruoti atlikti kapitalinio remonto darbai. Justinos Lasauskaitės nuotr.

Kaip patikrinti?

Prokuratūra realių veiksmų imtis neplanuoja ir dėl to, kad vienbutis namas, pasinaudojant įstatymų spragomis, realiai verčiamas daugiabučiu – dalis šio gyvenamojo pastato patalpų jau parduotos keliems fiziniams asmenims.

Nutarime atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, priimtame šių metų gegužę, konstatuota, kad name nėra suformuotų atskirų NT objektų (butų), kad patalpos išparduotos dalimis, tačiau VTPSI vertinimu, "šiame etape neįmanoma nustatyti patalpų paskirties, jos nenaudojamos". Tą patį inspekcija pakartojo ir komentare "Kauno dienai".

Su manim asmeniškai niekas nebendrauja. Bent pasikalbėtų kažkas su manim, pareikštų savo norus. Puikiai aiškios tos personos.jei

Kauno apygardos prokuratūra, bandydama kažkaip nuraminti gatvelės senbuvius, Kauno miesto savivaldybės administraciją įpareigojo užtikrinti, kad pastatas būtų naudojamas pagal paskirtį – kaip vieno buto gyvenamasis namas.

Kaip konkrečiai turėtų vykti toks tikrinimas, sunku pasakyti. "Įsivaizduokite, kas bus, kai namas jau bus gyvenamas. Tada dar sunkiau bus ištaisyti situaciją. Dabar tarnyboms tereikia naudoti administracinės priežiūros priemones. Kodėl nepakalba su šeimomis,  įsigijusiomis po dalį namo?" – piktinosi gatvelės gyventoja.

VTPSI, remdamasi statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinės sistemos "Infostatyba" duomenimis, nurodė, kad pastatas turi dvi įeigas iš lauko pusės ir numatyta galimybė patekti į pastatą per požeminę automobilių stovėjimo aikštelę. Taip pat numatytos trys patalpos per du aukštus. Pernai lapkritį ten lankantis inspektoriams buvo viena laiptinė.

Dalinės nuosavybės spąstai

VTPSI taip pat atkreipė dėmesį, kad atskiros ir dalinės nuosavybės valdymo galimybės labai skiriasi. Registrų centro išraše nurodoma patalpų paskirtis, tačiau, patarė inspektoriai, visada pravartu pasitikrinti ir tai, kokia patalpų paskirtis buvo numatyta projekte, pagal kurį buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas.

"Pavyzdžiui, jeigu statybą leidžiantis dokumentas išduotas vieno ar dviejų butų pastatui, o pastate įrengta daugiau nei vienas ar du butai, veikiausiai yra parduodamos vieno buto patalpos, t.y. buto dalys, kurias statytojai įvardija būstu. Įsigijęs tokias patalpas asmuo taptų pastato (buto) bendraturčiu (bendraturčių teisės ir pareigos nustatytos Civiliniame kodekse) ir ateityje jam gali kilti keblumų dėl buto pardavimo ar remonto, gali turėti nesklandumų su tokio namo statybos užbaigimo procedūromis, jeigu įsigyjamos patalpos yra dar nebaigtame statyti name. Be to, asmuo gali susidurti su problemomis dėl garso izoliacijos, automobilių parkavimo vietų trūkumo, pasigesti vaikų žaidimo aikštelės, funkcionalių ir patogių bendrojo naudojimo patalpų, kurios įrengiamos daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose. Gali kilti rūpesčių ir dėl nekilnojamojo turto mokesčių – už tokias patalpas reikia mokėti nekilnojamojo turto mokesčius", – atsakymą pateikė inspekcijos atstovė ryšiams su visuomene R.Kėkštienė.

Padėtis: Priemiesčio gatvė yra siaura, be šaligatvių, tad dešimt papildomų automobilių gali sukelti nepatogumų. Justinos Lasauskaitės nuotr.

Prievartos nėra

"Aidavos" vadovas Andrius Račiūnas, kalbėdamas su "Kauno diena", neneigė, kad name įsikurs šeimos ar pavieniai asmenys. Vienbutis, daugiabutis jam – tik sąvokos dokumentuose. "Jūs matėte, kokio dydžio pastatas?" – telefonu klausė verslininkas.

Susitikimo metu jis papildė, kad dalis patalpų liks bendrovės nuosavybe, jose galbūt veiks biuras ar biurai, dalį patalpų gal išnuomos darbuotojams.

Neįvardijo, kiek iš viso bus savininkų, į kelias dalis bus padalytas pastatas.

Pasiteiravome, kuo, jo manymu, skiriasi vienbutis nuo dvibučio, tribučio pastato? "Tuo ir skiriasi. Pavadinimu ir skiriasi. Pasidomėkite, žmonės gyvena ir ūkinėse patalpose, kurios realiai niekuo nesiskiria nuo pastato, užregistruoto kaip gyvenamasis namas", – siūlė pašnekovas.

Vieni reikalavimų, kurie skiriasi, – privalomų įrengti parkavimo vietų skaičius. Jų Priemiesčio g. 1, žadėjo A.Račiūnas, bus pakankamai. Aštuonios požeminėje aikštelėje ir dar numatyta vietų prie namo esančioje privačioje teritorijoje.

Kodėl pastatas nebuvo padalytas į atskirus NT objektus? Taip buvo paprasčiau ir pigiau? "Nežinau, ar paprasčiau, ar nepaprasčiau. Tokia sistema buvo. Išėjo taip, kaip išėjo", – sakė A.Račiūnas ir tikino pirmą kartą girdįs apie galimai neteisėtai kadaise išduotą statybą leidžiantį dokumentą. Tiesa, jis pats su tuo nesusijęs, nes pastatą įsigijo jau pastatytą.

Užkliuvo kaimynai

Verslininkas siūlė pažiūrėti į pačius besiskundžiančius ar jų kaimynus, pereiti gatvele ir patikrinti, po kiek šeimų gyvena vienbučiuose nuosavuose namuose.

Neetiško ar galimai neteisėto elgesio gyvenamąsias patalpas parduodant kaip dalinę nuosavybę, nors jos, tikėtina, bus naudojamos kaip atskiri butai, jis neįžvelgia. Kaip ir galimų problemų dalinės nuosavybės savininkams. Susiklosčius šiai situacijai nerimsta, anot A.Račiūno, tik keli gatvelės senbuviai, ir to priežastys – neaiškios.

"Žinau, kas skundžia. O kam čia trukdo? Su manim asmeniškai niekas nebendrauja. Bent pasikalbėtų kažkas su manim, pareikštų savo norus. Puikiai aiškios tos personos, kurioms čia trukdo. Kas trukdo, nežinau. Turbūt galvoje psichologinės problemos labai trukdo", – svarstė A.Račiūnas ir pareiškė, kad bendrovė yra atvira pasiūlymams. Pats ieškoti kontakto nemato poreikio, nes nemano, kad kam nors trukdo ar yra skolingas.

Jis dar kartą akcentavo, kad ne jo bendrovė statė šį pastatą. Tokio dydžio pastatas jau įsigytas. "Jis va toks ir stovėjo, mes tik remontą padarėme", – kalbėjo bendrovės vadovas ir pridūrė, kad niekada nėra pažeidęs įstatymo.

Pasitikslinus, ar tikrai bendrovei nėra skirta jokių baudų, iki tol rimtai kalbėjęs pašnekovas nusikvatojo. "Jeigu viską žinote, kam manęs klausiate? Bet teismas neįrodė, kad mes ką nors pažeidėme", – priminus Aukštosios Fredos atvejį ir skirtą 11 tūkst. eurų baudą, gynėsi A.Račiūnas.

Jis teigė, kad ir šiandien neaišku, už ką skirta ši bauda. "O ką, blogą pastatą pastatėme? Puošia miestą, puošia viską, žmonės gyvena. Geriau šiukšlynas? Toks mūsų žmonių mentalitetas: geriau už tvoros š... krūva, griuvėsiai, pavojus vaikams, gyvybei, viskam..." – nusivylimą demonstravo kaunietis.

Komentaras

Virginijus Naruševičius, Šilainių seniūnas

Šiuo metu yra vykdomas pastato kapitalinis remontas. Atliekant pastato kapitalinį remontą, kai nekeičiami išoriniai pastato matmenys (ilgis, plotis, aukštis), atskiras statybos leidimas nereikalingas. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro išrašu, šio pastato paskirtis yra gyvenamoji (vieno buto pastatas), tačiau atskiriems pastato patalpų savininkams yra nustatyta ir įregistruota nekilnojamojo turto naudojimosi tvarka, pagal kurią savininkų yra aštuoni.