Šios skulptūros atsiradimo impulsu tapo Kauno rajone vystomas bendruomeninis projektas „Šiuolaikinės seniūnijos“. Iš viso jame dalyvauja penkiolika Kauno rajone esančių seniūnijų. Kiekviena jų, remdamasi vietos istorijos ir šiuolaikinių sprendimų sinteze, stiprina ir ryškina savo identitetą. Šio tikslo siekti padeda ir į projektą įsitraukiantys menininkai.

„Į Vilkijos veiklas aktyviai įsitraukė būtent menininkas M. Gvildys, kuris yra ir „Kaunas 2022“ komandos narys. Kinetinės skulptūros „Vėjų rožė“ koncepcijos ir lokacijos sprendimai buvo priimti menininkui kalbantis su Vilkijos bendruomenės atstovais“, – portalo kauno.diena.lt žurnalistams pasakojo „Kaunas 2022“ Regioninių partnerysčių koordinatorė Milda Rutkauskaitė.

M. Gvildžio nuotr.

Naujasis meninis akcentas atsirado Vilkijos prieplaukoje. Ir tai – neatsitiktinis sprendimas. Pirmiausiai, ši lokacija yra svarbus Vilkijos miesto ženklas – čia pat buvo atidarytas Vilkijos L. Armstrongo amfiteatras, vyksta Vilkijos vidurvasario šventė.

„Bažnyčių, muziejų, sinagogų, piliakalnių, dvarų ir panašiai – Lietuvoje nemažai, tačiau upių keltas yra tik Vilkijoje. Tai – ne tik išskirtinis agregatas, tai – kryžkelė, tai – judėjimas. „Kelkis ir judėk“ tapo skulptūros konceptu, todėl jos atsiradimo vieta ir pasirinkta prieplaukoje, prie kelto. Svastika – jos čia dvi –saulės simbolis. Nemunas teka iš rytų į vakarus kartodamas saulės kelią dangumi. Svastikas suka vėjas, o jei jis – palankus – jos sukasi abi ir į skirtingas puses. „Vėjų rožė“ – terminas, naudojamas geografų, vėjų kryptims nurodyti“, – apie kūrinio siunčiamą žinutę pasakojo M. Gvildys.

Tai – ne tik išskirtinis agregatas, tai – kryžkelė, tai – judėjimas.

Vilkija paminėta 1236 metais, todėl pasirinktas gotikinis šriftas, pridūrė menininkas, ir svastikose  galima išskaityti raidę „V“, žyminčią Vilkiją. „Du akmenys – vienas apačioje, kitas – viršuje, simbolizuoja du miestus, du krantus, du pasaulius. Jie sujungti Nemunu, o tarp jų – keltas, judėjimas, laikas, mes“, – vaizdžiai kalbėjo M. Gvildys.

Skulptūra, pasak menininko, nėra orientuota į įprastą estetiką. Aplinka, keltas, upė, saulė, vėjas čia – svarbiausi veikėjai. Tačiau istorinis bei kultūrinis kontekstas – ne mažiau svarbus, bet pateikiamas ne įkyriai, neperšant jokių nuostatų.

Kaip pasakojo M. Rutkauskaitė, skulptūra vadinama „kinetine“ ne veltui – pučiant vėjui ji juda. Dar ir todėl buvo svarbu, kad skulptūros lokacija neribotų atkeliaujančio vėjo gūsių.

„Šių metų liepos 24-ąją, kai Vilkija kvies miesto gyventojus ir svečius į vidurvasario šventę, bus galima išvysti antrąją M. Gvildžio kurtą kinetinę skulptūrą. Jeigu kyla smalsumas sužinoti, kokia ji bus – kviesime į vasaros maršrutą po Kauno rajoną įtraukti Vilkiją ir išvysti ją savomis akimis“, – pokalbį slėpininga mintimi baigė „Kaunas 2022“ Regioninių partnerysčių koordinatorė.