Žydų žudynių vietose – „Atminties kelias“

Lietuvoje yra per 200 vietų, kuriose vyko masinės žydų žudynės. Keliais, kuriais žydai buvo varomi į paskutinę kelionę, rugsėjo 23-iosios vakarą vyko žvakutėmis blyksinčios atminimo eitynės.

Svarbu nepamiršti

Žydų genocido dienos paminėjimas, kaip kasmet, vyko ir Kauno IX forte, kur buvo sunaikinta daug žydų tautybės žmonių.

Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas pabrėžė, kad istorijos ištaisyti nepavyks, todėl belieka jos nepamiršti – tokia ir yra „Atminties kelio“ prasmė.

IX forto teritorijoje susirinkę žmonės buvo pakviesti nemokamai apsilankyti ir Holokaustą pristatančiose ekspozicijose.

Tinkamas metas

Pagrindiniai „Atminties kelio“ organizatoriai Kaune – IX forto muziejaus kolektyvas.

„Tas renginys, kurį jungia „Atminties kelio“ idėja, mano įsitikinimu, yra labai prasmingas. Gerai, kad pasirinktas vakaro metas, kai žmonės gali susirinkti jau po darbų, kai temsta, kai uždegamos žvakutės ir skiriama laiko susikaupimui ir apmąstymams“, – sakė G. Žakas.

Jis atkreipė dėmesį, kad rugsėjo 23-iąją Kauno žydų bendruomenės nariai lankėsi ne viename renginyje.

„Prieš įsijungdami į „Atminties kelio“ eitynes, šiandien dar buvome minėjimuose Balbieriškyje, Zapyškyje. Zapyškio bažnytėlėje grojo ir jidiš kalba dainavo Joris Rubinovas. Jis yra žinomo Kauno teatralo, Kauno kamerinio teatro įkūrėjo Stanislovo Rubinovo anūkas. S. Rubinovas pergyveno Holokaustą, jis su motina kelerius metus slapstėsi miškuose, paskui lietuviai juos priglaudė“, – pasakojo G. Žakas.

Simboliai: rugsėjo 23-iosios vakarą žydų žudynių vietas pažymėjo žvakių liepsnelės. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Dalyvavo ir moksleiviai

„Atminties kelio“ renginį Kaune organizavusio Kauno IX forto muziejaus direktorius Marius Pečiulis priminė, kad 1943 m. rugsėjo 23 d. buvo sunaikintas Vilniaus getas.

„Dabar šią dieną prisimename ne tik Vilniaus geto tragediją, bet ir visus gyvenimą per prievartą palikusius žmones, svarbią mūsų visuomenės dalį – žydus. Tai skaudi XX a. Lietuvos istorijos dalis, kuri kas kartą primena apie totalitarinių režimų vykdytus nusikaltimus“, – sakė M. Pečiulis.

Pilietinę inciatyvą „Atminties kelias“ inicijuoja Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti.

Akcentai: tragiškos datos minėjimui emocingumo ir išskirtinumo suteikė prieš eitynes nuskambėjęs literatūrinis-muzikinis kūrinys. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Atminimo simboliai

Kauno IX forte eitynės prasidėjo sutemus, visi dalyviai rankose nešė degančias atminimo žvakeles arba atminimo akmenukus, kurie buvo išdalyti prieš eitynes.

Minėjimui emocingumo ir išskirtinumo suteikė prieš eitynes nuskambėjęs literatūrinis-muzikinis kūrinys, jaudinančiai perteikiantis į Kauno IX forte buvusią masinių žudynių vietą varomų žydų šeimų patirtą sukrėtimą ir žūtį.

Eitynėse dalyvavo mokiniai ir mokytojai iš Kauno ir kitų miestų mokyklų.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Daugiau nei dešimtmetį vykstanti tradicinė pilietinė iniciatyva „Atminties kelias“ – tai kvietimas visiems geros valios žmonėms, bet pirmiausia – mokytojams ir mokiniams, prisiminti per Holokaustą sunaikintas gausias, kūrybingas ir darbščias žydų bendruomenes.

Šiais metais minimos 83-iosios metinės nuo Holokausto pradžios Lietuvoje ir 80 metų nuo Kauno ir Šiaulių getų likvidavimo.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
Zydai gyveno lietuvoje o lietuviai jeigu jos galima taip pavadinti gyveno rusijos gubernijoje Zydai cia gyvena 1700 metu jo dar lenkai buvo.Lietuvoje kalbejo zydiskai lenkiskai, rusiskai..Ir kavenskas ne lietuvis o prose pana.

Kawenskas

Kawenskas  portretas
Žurnaliuga pagal užsakymą priemaišė rusus ir nacius... Antra gaila, kad kaip kas nedaėjo iki Rotšildu ir panašių šeimų.... Žydai ne lietuvei jie patys taip sako. Kodėl mes Lietuvei turim žymėt jų dienas!!!

Reziume

Reziume portretas
idomu ka zydai pridirbo vokieciams, kad juos naikino? Ka jie pridirbo mums, mes jau pradedam zinoti. Nieko neatsitinka be priezasties. Istorija turi tendencija kartotis.
VISI KOMENTARAI 3

Galerijos

Daugiau straipsnių