Nevilties šauksmas

„Esu žiauriai liūdna, pikta ir surištom rankom. Visi aplink kalba – smurtas šeimoje – blogai, patyčios – blogai, bet, ką darome mes ? Verkiam...

Ką daro policija, vaikų teisės? Ogi nieko, nes tyčiotis, skriausti, jeigu esi nepilnametis, juk galima, bausti nėra kaip. Policija praneša vaikų teisėm ir viskas – darbas atliktas. Vaikų teisės ateina, paklausia, kas buvo, ir vėl tyla iki kito karto. O tas skriaudėjas vaikšto iškėlęs galvą, muša ir tyčiojasi toliau.

Šiandien Ruklos mokykloje buvo sumušta mergaitė. Telkšo kraujo balos. Atvažiuoja greitoji – išveža į Kauno klinikas, nes Jonavoje net vaikų skyriaus nėra. Peršviečia galvą ir sumuštą vaiką išsiunčia namo.

Po valandos vėl greitoji mergaitę išsiveža. Kodėl medikai nepasilieka nors nakčiai, kodėl išleidžia po tokios traumos važiuoti autobusu? Kodėl iš pagarsėjusios šeimos nėra paimti vaikai, jeigu mama girta pastoviai? Atsakymas – vienas! Šeima žinoma, su ja dirbama.

Vaikų teisės ateina, paklausia, kas buvo, ir vėl tyla iki kito karto. O tas skriaudėjas vaikšto iškėlęs galvą, muša ir tyčiojasi toliau.

Žmonės, kaip jus dirbat? Mėnesių mėnesiais tas pats. Ar laukiam dar vienos tragedijos, kad paskui galėtumėm šluostyt ašaras ir kaltint vieni kitus, kad laiku nepastebėjom ir laiku neužkirtom kelio nelaimei???

Kažkas pasakys: saugokit savo vaikus, bet, kaip juos saugot, jeigu mokyklos kieme, atrodo, turėtų būti saugu, bet deja... Man tiesiog trūksta žodžių.

Prieš 18 metų toje pačioje Rukloje įvyko tragedija: buvo padegta žaidžianti kieme mergaitė. Tragedija įvyko, bet kaltų nebuvo, nes padegėjai juk buvo nepilnamečiai. Istorija kartojasi... Liūdna, kad tai vyksta ir šiandien“, – toks nemažai aistrų sukėlęs laiškas, kurio kalba netaisyta, nuo antradienio patalpintas socialiniame tinkle „Facebook“.

Asiociatyvi freepik.com nuotr.

Tyrimas kol kas nepradėtas 

Kauno apskrities policijos atstovė Rūta Stružeckytė, pradėdama nuo to, kad jų tarnyba negali teikti daug informacijos dėl šio įvykio dalyvių amžiaus, portalui kauno.diena.lt patikslino, jog pranešimas apie tai, jog Rukloje esančioje ugdymo įstaigoje vienuolikmetis smurtavo prieš trylikametę, buvo gautas antradienį apie 12.45 val. Tačiau, kas apie tai pranešė, ji atsakyti negalėjo. Bet pasidalijo šviežiausiomis ketvirtadienio ryto naujienomis – kad mergaitė, kuri buvo išvežta į gydymo įstaigą, šiuo metu gydosi ambulatoriškai. Ir tebevyksta šio įvykio aplinkybių patikslinimas. Nuspręsti, ar pradėti ikiteisminį tyrimą, policija turi per dešimt dienų.

Ruklos Jono Stanislausko mokyklos-daugiafunkcio centro, kuriame įvyko aprašytas incidentas, direktorius Vaidas Dranseika ketvirtadienio ryte portalui kauno.diena.lt taip pat teigė, kad dėl jame dalyvavusių moksleivių amžiaus negali per daug apie tai kalbėti. Ir siuntė atgal į policiją.

V.Dranseika tepasakė, kad viskas įvyko pertraukos tarp pamokų metu atokiame mokyklos teritorijos kampe, į kurį moksleiviams eiti neleidžiama. Ir praktiškai be liudytojų. Tik vienas vaikas kažką matė. Todėl viliamasi daugiau sužinoti, peržiūrėjus vaizdo kamerų įrašus. Bet kol kas tokios galimybės nėra.

Tačiau V.Dranseika akcentavo, kad mergaitei, kaip teigia kai kurios žiniasklaidos priemonės, spirta nebuvo. Bet po penktoko smurto šiai septintokei iš nosies bėgo kraujas. Tačiau mokyklos direktorius negalėjo atsakyti, ar ji po šio įvykio dėl sveikatos būklės lanko mokyklą. Nors tikino, kad jo žiniomis, septintokės būklė nėra bloga.

Kalbėdamas apie smurtu prieš ją įtariama penktoką, direktorius akcentavo, kad jis mokykloje problemų nekelia. Tai – pirmas toks atvejis. Tačiau šis pakankamai gerai besimokantis penktokas, lankantis jų mokyklą nuo pirmos klasės, – iš probleminės šeimos. Ir esą dėl to, kad jis ne kartą yra atėjęs į pamokas neišsimiegojęs, irzlus ar pavargęs, rašyti raštai ir Vaiko teisių apsaugos, ir visoms kitoms tokiais atvejais galinčioms padėti tarnyboms.

Tačiau mokyklos direktorius prasitarė girdėjęs, kad į kažkokias panašias istorijas šis penktokas buvo įsipainiojęs miestelyje. Deja, jau minėta Kauno apskrities policijos atstovė dėl jo amžiaus teigė negalinti patikslinti ir šio mokyklos vadovo teiginio. Tačiau patvirtino, kad policijai žinoma jo mama. Tačiau, dėl ko, taip pat plačiau nekomentavo. 

Situacija – labai jautri

Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vyriausioji specialistė komunikacijai Kauno ir Marijampolės apskričių klausimais Ramunė Liubinaitė šio įvykio kontekste portalui kauno.diena.lt buvo linkusi akcentuoti, kad po reformos jų tarnybos užduotis yra, gavus policijos pranešimą, užtikrinti vaikui saugią aplinką. O visas reikalingas paslaugas šeimai, iš kurios yra kilęs vaikas, teikia savivaldybių socialinių paslaugų centrai.

Tačiau R.Liubinaitė atsiuntė Kauno apskrities vaiko teisų apsaugos skyriaus vedėjos Neringos Martišienės komentarą dėl įvykio Rukloje.

Šiame teigiama: „Jūsų minima situacija labai jautri. Ypatingai neramina, kad smurtauja nepilnamečiai, dėl ko didžiulę tiek fizinę, tiek psichologinę traumą patyrė labiau pažeidžiamas bendraamžis.

Gavę informaciją apie minimą įvykį nedelsiant reagavome. Svarbiausia buvo susisiekti su galimai nukentėjusiu vaiku ir pasiūlyti pagalbą. Atkreipiame dėmesį, kad pagalbos gali prireikti ir galimai smurtavusiems vaikams. Ramus ir savimi pasitikintis vaikas nenaudos smurto prieš silpnesnį.

Šiuo metu pradėti tiek nukentėjusio, tiek smurtavusio vaiko situacijos vertinimai – renkama ir vertinama visa reikalinga informacija. Vaiko teisių gynėjai susitiks su šeimomis, bendraus su tėvais ir vaikais, išklausys jų nuomonę. Tokiais atvejais itin svarbu užtikrinti skubios pagalbos vaikams teikimą, todėl pasirūpinsime, kad vaikams būtų teikiama ir psichologo pagalba.

Asociatyvi freepik.com nuotr.

Kai paaiškėja, kad šeimai arba vaikui reikia tam tikrų paslaugų dėl šeimoje iškilusių sunkumų – pradedama atvejo vadyba, už kurią atsakinga rajono ar miesto savivalda. Tai vadinama būtinybe vertinti pagalbos vaikui ir jo šeimai poreikį. Tokiu atveju, savivaldybė inicijuoja atvejo vadybą ir kartu su tėvais ieško sprendimų, kokie veiksmai pagerintų vaiko situaciją šeimoje.

Mus neramina faktas, kad mokykloje vaikai ne visada jaučiasi saugūs, pasitaiko patyčių. Visą mokyklos bendruomenę kviestume būti dėmesingus ir rūpintis, kad vaikams būtų saugu, jauku ir gera. Tam skirtos patyčių prevencijos programos, pasireiškus netinkamam vaiko elgesiui, organizuojami vaiko gerovės komisijos posėdžiai, pokalbiui kviečiami vaiko tėvai ar globėjai. Pasidomėsime, kaip veikia šios priemonės minimoje mokykloje, bendrausime su ugdymo įstaigos vadovais ir rekomenduosime nedelsiant spręsti smurto ir patyčių problemą. Esant būtinybei galima kreiptis į Savivaldybės vaiko gerovės komisiją ir švietimo centrą dėl pagalbos teikimo ir jos gavimo.

Jūsų minima situacija labai jautri. Ypatingai neramina, kad smurtauja nepilnamečiai.

Pažįstamus ir aplinkinius pastebėjus kilusį konfliktą tarp vaikų, skriaudžiamą vaiką, kviečiame nelikti abejingais ir padėti rasti pagalbą. Kilus įtarimams, kad prieš vaiką gali būti smurtaujama bet kokia forma, praneškite vaiko teisių gynėjams skambindami į artimiausią vaiko teisių apsaugos skyrių arba bendruoju pagalbos telefonu 112 – tai gali išgelbėti gyvybę.“

Pokyčiai vyksta, bet vangiai

Portalas kauno.diena.lt pakalbino ir Jonavos rajono socialinių paslaugų centro, jau ne vienerius metus dirbančio su smurtu prieš bendramokslę įtariamo vienuolikmečio šeima, direktorę Valentiną Demidenko.

Ji teigė, kad ši šeima jų centrui žinoma. Tai – probleminė, padidintos rizikos šeima. Tos problemos –  kompleksinės, įvairialypės: piktnaudžiavimas alkoholiu, tam tikri sunkumai auklėjant vaikus, trūksta ir tėvystės, ir tam tikrų socialinių įgūdžių. Ši šeima, kurioje yra ir tėvas, ir mama, yra daugiavaikė: joje iš viso – šeši vaikai, penki iš kurių – dar nepilnamečiai.

Anot V.Demidenko, jų centras teikia šiai šeimai kompleksines paslaugas nuo 2020-ųjų. Tačiau dėl kitų vaikų. Bet ši šeima – labai gynybiška ir sunkiai priimanti pagalbą. O centro darbuotojai priversti priimti jų pagalbą negali. Jie gali tik kalbėti, motyvuoti, skatinti. Beje, taip jau sutapo, kad praėjusį penktadienį pagaliau pavyko nuvežti mamą į Priklausomybių ligų centrą. Nors anksčiau kelis kartus tai nepavyko. Taigi, tam tikri pokyčiai vyksta, bet jie vyksta labai lėtai ir vangiai. O probleminių šeimų Ruklos seniūnijoje yra nemažai.

Be to, kaip akcentavo V.Demidenko, vienuolikmečio mama yra savotiško bendravimo stiliaus. Kai prieš daugelį metų jos sūnus buvo stipriai nudegęs buityje, ji ieškojo pagalbos ne visai priimtinais būdais – prašė išmaldos, t. y. darė tai, kaip suprato. Tačiau, kad būtų kokių nors kitų didelių bėdų su šiuo vienuolikmečiu, anot V.Demidenko, jų centrui nežinoma. Iki šiol jis dirbo su kitais trim šios šeimos vaikais.