L. Kedienės vyro Vytauto Andriaus Kedžio atžvilgiu byla nutraukta suėjus senaties terminui, pranešė teismas.

Uždaruose posėdžiuose bylą išnagrinėjęs teismas nustatė, kad kaltinamieji savo namuose girdint mažametei vartojo vulgarius vyriško lytinio organo reikšmę turinčius žodžius, žmogaus seksualinę orientaciją ir seksualinį nukrypimą apibūdinančius žodžius. Be to, amoraliais išsireiškimais pasakojo nukentėjusiajai apie vyriškus lytinius organus, jų kišimą į burną ir kitas kūno vietas.

L. Kedienei paskirta pusantrų metų laisvės apribojimo bausmė, ji įpareigota naktimis būti namuose bei dalyvauti pusmetį trunkančioje elgesio pataisos programoje. Be to, per du mėnėsius ji turės sumokėti 2014 metais Alytaus rajono apylinkės teismo paskirtą ir iki šiol nesumokėtą 941 eurų baudą.

O. Girdauskienei teismas taip pat paskyrė pusantrų metų laisvės apribojimo bausmę, kurią subendrino su prieš tai Kauno apylinkės teismo paskirta bausme ir skyrė galutinę subendrintą dvejų metų laisvės apribojimo bausmę. Taip pat įpareigojo ją nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose bei pusę metų dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Teismas konstatavo, kad kaltinamieji atliko veiksmus, galinčius sukelti per ankstyvą mažametės domėjimąsi lytinėmis funkcijomis, nesveiką, iškreiptą santykių tarp lyčių įsivaizdavimą ir sutrikdyti fizinį bei psichologinį vystymąsi.

Teismas pažymi, kad pastarieji mažametei pasakodami apie seksualinio pobūdžio tenkinimą intelektualiai tvirkino mažametę.

Nors kaltinamieji neprisipažino dėl jiems pateiktų kaltinimų, jų kaltė, teismo vertinimu, visiškai įrodyta byloje apklaustų liudininkų ir nukentėjusiųjų parodymais, rašytiniais bei kitais byloje surinktais įrodymais.

Bylą nagrinėjusi teisėjų kolegija, spręsdama klausimą dėl nukentėjusiosios pareikšto civilinio ieškinio, pažymėjo, kad nėra abejonių, jog mažametė patyrė stiprius neigiamus išgyvenimus, pažeminimą, stresą, nepatogumus, jautė baimę, buvo sutrikdytas jos normalus gyvenimas.

Teismas nukentėjusiosios civilinį ieškinį tenkino iš dalies priteisdamas jai atlyginti 10 tūkst. eurų neturtinės žalos. Šią sumą kaltomis dėl mažametės tvirkinimo pripažintos L. Kedienė ir O. Gidauskienė turės sumokėti perpus.

„Teismas sutinka su ieškinyje nurodytais teiginiais, kad padarytų nusikaltimų pasekmės gali turėti neigiamos įtakos mažametės normaliam vystymuisi, brendimui bei asmenybės formavimuisi ateityje. Tačiau teismui nebuvo pateikta įrodymų – preliminarių specialistų vertinimų ir išvadų, kaip tai gali pasireikšti ateityje“, – akcentavo bylą nagrinėjusi teisėjų kolegija.

Šioje byloje pateiktas civilinis ieškinys siekė 2 mln. litų (579 tūkst. 240 eurų).

Teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo atsižvelgė į kaltinamųjų amžių, sveikatos būklę, turtinę padėtį, teisminę praktiką tokio pobūdžio bylose.

Nukentėjusiajai priteistas lėšas pavesta tvarkyti jos įstatyminei atstovei – motinai, įpareigojant ją šias lėšas naudoti tik vaiko interesams.

Laimos Stankūnaitės dukters tvirkinimu kaltinama ir mergaitės teta, buvusi laikinoji globėja Neringa Venckienė, bet jos atžvilgiu byla išskirta. Šiuo metu paskelbta buvusios parlamentarės N. Venckienės paieška.

2009 metų spalio 5 dieną Kaune nušautas į darbą vykęs teisėjas Jonas Furmanavičius. Tą pačią dieną prie namų nužudyta Violeta Naruševičienė. Prokurorai nustatė, kad žmogžudystes įvykdė garliaviškis Drąsius Kedys. Jis kaltino V. Naruševičienę leidus tvirkinti jo ir L. Stankūnaitės mažametę dukrą bei šios pusseserę, pačios V. Naruševičienės mažametę dukrą. J. Furmanavičių ir Andrių Ūsą kaunietis kaltino pedofilija. Visi  teismai  A. Ūsą išteisino.

Po žudynių besislapsčiusio D. Kedžio kūnas rastas 2010 metų balandį prie Kauno marių. Vėliau negyvas rastas ir A. Ūsas. Teisėsauga teigia, kad jie mirė nesmurtine mirtimi.