Sulaukę Vėlinių žinome, kad reikia aplankyti artimųjų kapus. Puošiame juos, dažnai negalvodami, kokia to prasmė, taip elgiamės tiesiog todėl, jog taip įprasta. Kai kurios Vėlinių tradicijos iki šiol gyvos, tačiau dalis jų nuslenka į užmarštį sykiu su jas dar prisimenančiais žmonėmis.

Suprantama, kad tėvai nori matyti tik linksmus ir laimingus savo vaikus ir kuo ilgiau apsaugoti juos nuo skaudžių temų ir įvykių. Tačiau augdamas vaikas neišvengiamai su jais susidurs ir patirs, kad tam tikros situacijos kinta ir reikia prie jų prisitaikyti: išsiskiriame su draugais, netenkame mylimų žmonių.