Dainininkė V. Matačiūnaitė debiutuoja teatro scenoje: turiu iš naujo įrodyti savo gebėjimus

Iš įvairių muzikinių projektų Lietuvos auditorijai  pažįstama, energinga dainų kūrėja ir atlikėja Vilija Matačiūnaitė šį rudenį debiutuoja teatro scenoje. Po ketverių metų, praleistų aktorystės studijose Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA), Vilija kviečia į debiutinį muzikinį spektaklį prancūzų kalba „Žmogaus balsas“.

„Labai jaudinuosi, jaučiu, kad auditorijai turiu iš naujo įrodyti savo gebėjimus. Gerai, jeigu dalis publikos pažins mane iš ankstesnių projektų, muzikinės veiklos, bet man svarbu, kad žiūrovai sugebėtų atskirti ir priimti naują mano karjeros teatre etapą. Aktorystės studijos man suteikė be galo daug žinių, noriu įprasminti jas naujuose vaidmenyse ir spektakliuose“, – sakė muzikiniam spektakliui besiruošianti V. Matačiūnaitė.

Festivalyje „Jauno teatro dienos“ pristatytą mono operą „Žmogaus balsas“ į savo repertuarą įtraukė ir gastroles po Lietuvos teatrus organizuoja Klaipėdos jaunimo teatras. Spektaklio režisierius – vienas iš V. Matačiūnaitės dėstytojų LMTA, kino ir teatro aktorius Valentinas Masalskis. Spektaklio premjera vyks rugsėjo 2 dieną, šeštadienį, 19 val., Lietuvos nacionalinio dramos teatro Mažojoje salėje.

E. Sabaliauskaitės nuotr. 

Pagal prancūzų kompozitoriaus Francio Poulenco mono operą „La voix humaine“ pastatytas spektaklis „Žmogaus balsas“ – devynių paveikslų mozaika, atspindinti vidinę moters kelionę per tragiškas gyvenimo patirtis.

„Mano kuriamas moters personažas – itin koncentruotas ir emociškai paveikus. Iš pirmo žvilgsnio viskas gali atrodyti labai pompastiška, tarsi kokioje meksikietiškoje telenovelėje, kur dramos niekada nesibaigia... Tačiau šis pasakojimas – tai metaforinis sąmonės ir pasąmonės susitikimas, apie mano kuriamą moterį nebūtina galvoti kaip apie realų žmogų. Čia ji per trumpą spektaklio laiką patiria labai daug, visas akistatas su savo ydomis, nuodėmėmis, skausmu, ego, iliuzijomis. Pripažįsta, kur suklydo, kur apgavo pati save, ji svarsto, kaip atitaisyti padarytų klaidų žalą. Tai temos, su kuriomis tapatintis gali kiekvienas“, – apie premjerinį muzikinį spektaklį „Žmogaus balsas“ pasakoja pagrindinio vaidmens atlikėja V. Matačiūnaitė.

Spektaklio muzikinės medžiagos aranžuote rūpinosi kompozitorė Nijolė Sinkevičiūtė, panaudojusi specifinius aktorinio dainavimo, štrichuoto akompanavimo bei sceninės ritmikos metodus. N. Sinkevičiūtė nuo pat pradžių žinojo, kad kūrinio libretas nebus verčiamas į lietuvių kalbą – viską Vilijai teks vaidinti ir dainuoti originalo kalba, prancūziškai.

„Prancūzų kalbos nemoku ir niekada nesimokiau. Buvau šokiruota, kai supratau, kad turėsiu dainuoti ir vaidinti man iki tol nežinoma kalba. Bet su šia medžiaga gyvenu jau dvejus metus ir tikrai ją perpratau, susigyvenau, nors tai sudėtingai parašyta šiuolaikinė mono opera. Nesu operos solistė, bet mane gelbėja aktorinio dainavimo įgūdžiai. Naujosios muzikos aranžuotės tokios, kad jaučiuosi saugi ir užtikrintai jas atlieku“, – sakė debiutuojanti aktorė.

E. Sabaliauskaitės nuotr. 

Muzikinis spektaklis prancūzų kalba Lietuvoje? Ką daryti žiūrovams, kurie šios kalbos nemoka? V. Matačiūnaitė sakė, kad kalbos barjeras nėra didelis – juk kartais ir iš spektaklio lietuvių kalba išeini nieko nesupratęs. Spektaklyje „Žmogaus balsas“ viskas remiasi emocijomis, čia svarbu ne ką, o kaip pasakai. Be to, perprasti pasakojimų siužetą padeda įtaigi muzika, kurią spektaklyje atliks pianistė Adolfina Kunčiūtė.

Muzikinio spektaklio scenografiją kūrė Guostė Ringelytė ir Karolina Klimavičiūtė. 



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
ar tai tapati kure labai jau verke kad nori dainuoti juk viename filme jinai jau vaidino bet nelabai gavosi

AK

AK portretas
Sprendimas dėl prancūzų kalbos iš esmės nevykęs. Ji nekomunikuoja žiūrovui. Spektaklį atliko ir Ingrid Bergman. Tai darė ne originalo kalba, todėl pateikiamas įspūdis yra diena ir naktis nuo Vilijai skirto vaidmens. Dalinai kompensuoti gali nebent papildomos informacijos priemonės - aiškinamieji tekstai, suprantami ir galimi sekti žiūrovui. Savęs (ir žiūrovo) apgaudinėti neverta. Beje, kodėl nuvertiname savo kalbą? Kaip nutiko?
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

Daugiau straipsnių