- Žaneta Skersytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kitą savaitę Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto šokėjai publikai suruoš įspūdingą šokio šventę „Dėmesio! Baletas“, kurios tikslas – skatinti naujai pažvelgti į išraiškingą šokio meną. Teatro šokėjai publikai prisistatys kaip choreografai, o visa baleto trupė – kaip kūrybinga, ieškanti unikalių meninių sprendimų komanda.
Svajonių išsipildymo vieta
Spalio 22 d. 19 val. uostamiesčio Žvejų rūmuose žiūrovai išvys Aurelijaus Liškausko, Aušros Krasauskaitės, Darios Verovkos, Eivos Dobilaitės, Viktorijos Galvanauskienės, Oleksandros Borodinos, Romano Semenenko, Denyso Tarasiuko sukurtas choreografines miniatiūras bei kviestinių šokėjų Olgos Konošenko, Ingos Briazkalovaitės ir Žilvino Beniuševičiaus pristatomus pasirodymus. Tarptautinei šokio dienai skirtas renginys žiūrovus turėjo pradžiuginti balandžio 29-ąją, tačiau dėl karantino buvo perkeltas į rudenį.
Muzikinio teatro vyriausiasis choreografas A.Liškauskas teigė, kad tokios iniciatyvos padeda atrasti ir pasaulinio lygio choreografus. Juk kūryba visuomet prasideda nuo pasitikėjimo savimi ir pirmojo bandymo. Kurti įkvepia ir padidėjusi baleto trupė. „Vos baigusiems studijas baleto šokėjams pas mus suteikiama galimybė šokti didžiojoje scenoje ir kartais net pagrindinius vaidmenis. O dabar pasiūlėme jiems nors trumpam tapti choreografais projekte „Dėmesio! Baletas“. Manau, mūsų trupę galima vadinti svajonių išsipildymo vieta, nes šokėjai – ambicingi žmonės. Jie šoka baletą nuo 4–6 metų amžiaus, todėl anksčiau nei kiti jauni žmonės atranda savo gyvenimo tikslus. Daug kas tik sulaukęs pilnametystės susimąsto apie būsimą profesiją, o tokio amžiaus šokėjams jau seniai viskas būna aišku. Jie anksčiau už bendraamžius palieka tėvų namus, nes mokosi ir visą dieną praleidžia baleto mokyklose. Jie anksti tampa savarankiškais – patys gaminasi valgį, tvarkosi rūbus ir pan. Jie ilgisi namų ir mąsto apie juos, kai kiti ramiai leidžia laiką tėvų globojami. Gal todėl baleto šokėjai anksti pajunta veiklos alkį... Skubėti ragina žinojimas, kad baleto šokėjo karjera trunka tik 20 metų. Per tuos du dešimtmečius tenka ir rūpintis scenos karjera, ir subrandinti ateities planus. Tad šokėjai dairosi neatrastų sričių ir griebia jautį už ragų“, – apie profesijos ypatumus kalbėjo choreografas.
Pastūmėjo vidinis balsas
„Dėmesio! Baletas“ atspindės jaunų žmonių gyvenimo tikslus, skirtingus charakterius ir intencijas. Panašūs projektai kituose teatruose jau atskleidė ne vieną talentingą choreografą, tarkime, „Eglės žalčių karalienės“ pastatymą sukūrusį Martyną Rimeikį ir šiuo metu „Fausto“ choreografiją kuriantį Robertą Bondarą. Abu jie savo pirmuosius spektaklius pastatė dar būdami šokėjais. A.Liškausko karjera irgi prasidėjo nuo šokio.
– Kiek baleto šokėjų tampa choreografais?
– Sakyčiau, nedaug: gal du iš dešimties. Baigus šokėjo karjerą, dažniau tampama pedagogais, dirbančiais su vaikais, mokančiais juos šokti. Su savo mokiniais jie stato ir šokio spektaklius, bet tai labiau pedagogai choreografai.
– Gal ir jūs savo pašaukimą statyti spektaklius taip atradote?
– Pirmieji mano choreografiniai bandymai buvo dar mokykloje: pasisiūliau, kad galiu kažką sukurti kalėdiniam vakarėliui... Pavyko. Ir tikėjimas savimi daug davė: vidinis balsas pastūmėjo, kad galiu. Tada man buvo septyniolika.
Kaip naujas ženklas
– O kada pradėjote statyti Muzikiniame teatre?
– Pirmasis mano Muzikiniame teatre sukurtas šokio spektaklis buvo „Skinsiu raudoną rožę“ pagal Algimanto Raudonikio dainas. Už jį esu dėkingas tuomečiam Muzikinio teatro vadovui Stasiui Domarkui ir teatro režisieriui Ramūnui Kaubriui, kurie labai rizikavo, suteikdami galimybę man, tokiam jaunam, statyti spektaklį.
Vėliau stačiau muzikinę novelę „Mimoza“, kūriau choreografiją miuziklams „Coliukė“, „Merė Popins“, „O, mielas drauge“, Audronės Žigaitytės misterijai „Praregėjimas“, Zigmaro Liepinio operai-melodramai „Paryžiaus katedra“ ir muzikinei dramai „Adata“, operetėms „Šikšnosparnis“, „Balius Savojoje“, „Vienos kraujas“... Naujausi mano choreografijos darbai – šokio spektakliai „Altorių šešėly“ ir „Divizija“, operų „Prūsai“, „Don Žuanas“ ir „Skrajojantis olandas“ choreografija.
– Iš kur toks pavadinimas: „Dėmesio! Baletas“?
– Nepatikėsite. Reikėjo kuo greičiau sugalvoti pavadinimą Šokio dienos koncertui. Važiuoju autobusu į Vilnių. Galvoju. Matau daug dėmesį atkreipiančių kelio ženklų... Taip atsirado naujas ženklas „Dėmesio! Baletas“.
A. Liškauskas. / O. Kasabovos nuotr.
Atskirti grūdus nuo pelų
– Ar šiandienos baletui tikrai reikia dėmesio, sutvirtinto šauktuku?
– Šiandienos balete labai daug laisvės ir improvizacijos. Tai jam suteikia žavesio, bet kartais nukrypstama nuo kokybinių normų. Atsiranda profesionalumo kartelės svyravimų: niekada nežinai, ar kūrinys bus pakankamai profesionalus ir kartu įdomus publikai. Aplinkui tiek daug šiuolaikinio meno, kuris toli gražu ne visuomet profesionalus, jį iš tiesų derėtų vadinti kūrybine saviraiška. Taigi lengva susipainioti...
Kad šokis taptų daugiau nei ambicijų savirealizacija, kurdami „Dėmesio! Baletas“ kompozicijas, bandome atsirinkti, kam pavyksta geriausiai. Tai padeda atskirti grūdus nuo pelų. „Dėmesio! Baletas“ – tarsi mini atranka šokėjams, jų vertės įrodymas. O vertintojais, žinoma, taps žiūrovai. „Dėmesio! Baletas“ atskleis ne tik choreografus, bet ir pedagogus, ir tiesiog talentingus šokėjus. Sukurti šokio pasirodymą su savo kolegomis dvigubai sudėtingiau, nei su nepažįstamais profesionalais. Nes pažįstami turi išankstinę nuomonę ir tau reikia daugiau stengtis. Viskas tarsi po didinamuoju stiklu: tave vertina ne tik kolegos, bet ir žiūrovai.
„Dėmesio! Baletas“ – rimtas iššūkis, bet taip gimsta genijai. Labai laukiame žiūrovų. Mūsų šokėjai tokie talentingi!.. Suteikite jiems šansą jums parodyti, ką sugeba.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Baleto „Legenda“ scenografė S. Šimkūnaitė: norėčiau, kad žiūrovas pajustų laiko tėkmę1
„Tai bus mano pirmas darbas naujoje Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro salės „Jūra“ scenoje, pirma šokio spektaklio premjera teatre. Man tai be galo svarbus įvykis, kurio laukiu“, – sakė Antano Jasenkos baletui &bd...
-
Etnokultūros puoselėtojams – premija: jūs esate tokie vieninteliai Lietuvoje
Daugiau nei 30-metį gyvuojantis Klaipėdos etnokultūros centras (KEC) šiemet apdovanotas Kultūros ministerijos Kultūros centrų premija už pastarųjų penkerių metų aktyvią veiklą. Tad šiandien, lapkričio 16-ąją, klaipėdiečiai buvo ...
-
Įsikūnijimas – tarsi į paveikslą
Kokie šamaniški dalykai vykdavo užkulisiuose, kiek žingsnių per repeticiją nueidavo aktoriai ir kaip vyko įsikūnijimas į Baroko amžiuje kūrusio dailininko paveikslus – apie tai ir kita buvo galima sužinoti Klaipėdos dramos teatro...
-
Klaipėdos pilies teatras kviečia į premjerą
Klaipėdos pilies teatras kviečia į pirmąją 39-ojo kūrybinės veiklos sezono premjerą – Keren Klimovsky komediją „Jūs užstojate man vandenyną“. ...
-
Klaipėdos kamerinis orkestras – nauja Italijos publikos žvaigždė
Italija – baroko gimtinė, tad nieko keisto, kad į šią šalį sugrįžta violončelininko Mindaugo Bačkaus vadovaujamas Klaipėdos kamerinis orkestras, ne kartą muzikos gerbėjų įvardintas kaip baroko muzikos stiliaus geriausias atlik...
-
Jaunavedžiams skirta paroda Klaipėdoje: naujos idėjos, tendencijos ir vertingi patarimai
Lapkričio 10 dieną Klaipėdoje, restobare „Džonis ir citrinos“, įvyko pirmasis didelis informatyvus renginys, skirtas jaunavedžiams. Įvairūs vestuvių industrijos specialistai suteikė vertingų patarimų ir dalijosi šiuolaikinėmis t...
-
Klaipėdos etnokultūros centras kviečia į premijos įteikimo iškilmes
Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centras, džiaugdamasis Lietuvos kultūros ministerijos skirta Kultūros centrų premija už mėgėjų meno ir dainų švenčių tradicijų puoselėjimą ir sklaidą bei už etninės kultūros ir nematerialau...
-
Lapkritį Klaipėdos dramos teatre pirmieji naujų spektaklių žingsniai
Antroje 89-ojo sezono pusėje Klaipėdos dramos teatre vyks didelė premjera. Jau trečią kartą šiame teatre dirbsiantis žymus latvių režisierius Elmārs Seņkovs vasario 14 d. pristatys spektaklį pagal kultinio populiarumo Latvijoje sulaukus...
-
Baleto „Legenda“ kompozitorius A. Jasenka: simfoninis orkestras man – nuostabiausias instrumentas
„Šio baleto vizija – leisti žiūrovui būti savo fantazijoje skambant muzikai“, – pasakojo muziką Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre (KVMT) choreografo Gajaus Žmavco statomam baletui „Legenda“ paraš...
-
Muzika yra moteris
Kamerinės muzikos koncerte trys pripažinti atlikėjai – Romanas Kudriašovas (baritonas), altininkė Augusta Romaškevičiūtė ir pianistė Eglė Andrejevaitė – pristatys naują programą „Muzika yra moteris“, kurioje sk...