- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šiemet neįprastai į ankstyvą rudenį įbridęs prasideda Klaipėdos koncertų salės rengiamas šiuolaikinės muzikos festivalis „Permainų muzika“. Neįprastoje vietoje – Klaipėdos „Švyturio“ arenoje – kitą savaitę vyks pirmieji jo renginiai.
Naujas vėjas medijų amžiuje
Tai unikalioji Heinerio Goebbelso instaliacija-spektaklis „Stifterio daiktai“ / „Stifters Dinge”, kurią publika galės pamatyti rugsėjo 7 d. 18.30 val. bei rugsėjo 8 d. 17.30 ir 21 val. Dar anksčiau, rugsėjo 4-ąją 17.30 val. Klaipėdos koncertų salėje vyks susitikimas su jos autoriumi – žymiu vokiečių režisieriumi ir kompozitoriumi H.Goebbelsu. Svečią kalbins kompozitorius Mindaugas Urbaitis.
H.Goebbelsas laikomas vienu įdomiausių Europos muzikinio teatro novatorių, kurio kūrybos neįmanoma įsprausti į jokias kategorijas. Pasak H.Goebbelso, jis sąmoningai stengiasi plėsti teatro meno ribas, keisti ar provokuoti žiūrovų suvokimą. Muzika šiais laikais yra benamė, todėl jis kviečia kompozitorius atsikratyti tradiciniu subjektyvizmu paremto genijaus stereotipo ir įsiklausyti į garsų įvairovę – naują vėją, pučiantį šiame medijų amžiuje. H.Goebbelsas nepripažįsta nusistovėjusių tiesų, juolab nelaiko savęs naujosios muzikos autoriumi, besiremiančiu tradiciniais šablonais. Šio menininko sprendimus lemia amžinas smalsumas ir patirtis. Išsiraizgiusiame dabarties kultūros kraštovaizdyje jis geba atrasti daugybę išeičių ir slaptų durų, dėl to neįmanoma apibrėžti ar sunorminti jo kūrybos, o tai padeda jo darbams ilgam išlikti visuomenės akiratyje.
H.Goebbelso nuomone, jo estetiniam išsilavinimui įtakos turėjo muzika, radijas ir vaizdiniai menai. Būdamas studentas jis nemėgo teatro, tik gerokai vėliau pradėjo suvokti jo specifiką, pajusti skleidžiamą energiją ir įtampos didingumą.
Kertinė ašis – mechanika
Instaliacija-spektaklis „Stifterio daiktai“ – tai kompozicija penkiems fortepijonams be pianistų, pjesė be aktorių, performansas be atlikėjų, kitaip tariant, tai projektas be dalyvių. Tai publikos kvietimas įžengti į kvapą gniaužiančią erdvę, kupiną garsų ir vaizdų, kvietimas regėti ir klausytis. Projekto sumanymas sukasi aplink daiktų suvokimą. Daiktų, kurie teatre dažnai yra tik vaidinimo dalis ar dekoracija ir atlieka tik vaizdavimo vaidmenį. Čia visa tai – šviesa, vaizdai, ūžesiai, garsai, balsai, vėjas ir dulksna, vanduo ir ledas – tampa pagrindiniais veikėjais. H.Goebbelso režisūrinėje koncepcijoje kertine kūrinio ašimi tampa pastatymo mechanika. „Dažniausiai nutinka taip, kad teatras, nelyginant veidrodis, atspindi tai, ką jau ir taip žinome, – teigė jis. – Man tai atrodo nuobodu. Ištisus šimtmečius visas dėmesys teatre buvo sutelktas į aktorius. Tačiau mes pamirštame, kad jame yra ir kitų dalykų, kurie taip pat turi vienokią ar kitokią reikšmę.“
Visi scenoje girdimi garsai yra gyvi: fortepijonai; iš burbulinės plėvelės pagamintas musmušis, tapšnojantis per vamzdžio angą; lietaus lašai, krentantys ant plastiko; du vienas į kitą brūžinami akmenys. „Mane nepaprastai traukia skirtingos garso savybės, – sakė kompozitorius. – Ta gyvybė, glūdinti akmenyje, vandenyje ar metalo gabale.“ Tačiau būtų klaidinga suvokti šį kūrinį kaip pasirodymą be atlikėjų. „Kai kas nors sako, kad pasirodymas vyksta be jokių žmogiškų būtybių įsikišimo, jie klysta. Būtent žmonės ir yra jo epicentre – tai publika, kuriai šis kūrinys suteikia daugiausia galių“, – teigė autorius.
H.Goebbelsas apibūdino savo kūrinį, įkvėptą XIX a. austrų romantizmo novelisto Adalberto Stifterio, kaip „susidūrimą su kitoniškumu, su laiko pojūčiu, nežinomu balsu, kuris jums kalba kažką, ko nesuprantate“. A.Stifterio tekstai (jie skambės lietuvių kalba) suvokiami kaip akistata su nežinomybe, su žmogui nepaklūstančiomis jėgomis, kaip raginimas būti pasirengusiems priimti kitokius kriterijus ir vertinimus, nei mūsų pačių, ir net kaip galimybė atpažinti dar nežinomas kultūrines nuorodas, ypač susijusias su ekologinėmis katastrofomis, kurias A.Stifteris, būdamas nepaprastai atidus detalėms, jau tuomet numatė.
Sulaukė ypatingos reakcijos
„Stifterio daiktai“ buvo atlikti daugiau nei 300 kartų keturiuose žemynuose, pelnė daugybę apdovanojimų ir sulaukė ypatingos tiek teatro ir muzikos kritikų, tiek publikos reakcijos. Tai vienas dažniausiai pasaulyje atliekamų šio iškilaus menininko darbų, išsiskiriantis unikalia koncepcija, kuri labai stipriai veikia klausytojų pojūčius. Teatro legenda vadinamo H.Goebbelso kūrinių įspūdžiai ir meniniai patyrimai yra tokie stiprūs, jog išlieka visam gyvenimui.
Pasaulinio pripažinimo sulaukęs kūrinys, pristatomas kartu su Goethe’s institutu, bus rodomas pirmąkart ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse. Nepaisant to, kad šis projektas vyks „Švyturio“ arenoje, kiekvieną pasirodymą galės stebėti tik 150 žiūrovų. Tokį mažą jų skaičių lėmė instaliacijos-spektaklio sudėtingumas, techniniai parametrai bei idealaus kūrinio atlikimo siekis.
„Stifterio daiktai“ – unikali dovana klaipėdiečiams, miesto svečiams ir Klaipėdai – šių metų Lietuvos kultūros sostinei. Festivalio rengėjai kviečia ją priimti.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Kitoks teatras“ pristato svaiginančią komediją „Profesoriaus klastingas tirpalas“
Nori sužinoti, prie ko priveda tirpalo C2H5OH+H2O vartojimas? Pažiūrėk spektaklį! ...
-
Į Klaipėdą „incognito“ atvyksta „Revizorius“
Pasiilgote geros komedijos su profesionalia aktorių vaidyba, įspūdingais kostiumais ir įtraukiančia istorija? Valstybinio Šiaulių dramos teatro komedija „Revizorius“ – tai šmaikščių improvizacijų, taiklaus humoro...
-
Vladimiro Konstantinovo laukia debiutas prestižinėje Niujorko koncertų salėje
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) atlikėjų meistriškumu netrukus galės įsitikinti ir užjūrio publika: vasario mėnesį teatro vyriausiasis chormeisteris Vladimiras Konstantinovas keliaus į Jungtines Amerikos Valstijas, kur maestro Da...
-
„Mane vadina Kalendorium“ autorius susitiko su aktoriais: iškart supratau, kas vaidins Oskarą
Klaipėdos dramos teatre jau kurį laiką vyksta latvių režisieriaus Elmārs Seņkovs kuriamo spektaklio „Mane vadina Kalendorium“ repeticijos. Spektaklis statomas pagal Latvijoje didžiulio populiarumo sulaukusios knygos tuo pačiu pavadinimu in...
-
„Karaliaus Rodžerio“ kostiumus kūrė tarptautinį pripažinimą pelniusi dizainerė Magdalena Brozda
Balandžio 5-ąją Lietuvos publika ne tik išgirs, bet ir pirmą kartą išvys Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) scenoje rodomą Karolio Szymanowskio operą „Karalius Rodžeris“. Žinomiausią lenkų kompozitoriaus moderni...
-
Dirigentas Tomas Ambrozaitis: Čiurlionio muzikoje atrandu Lietuvą
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (KVMT), kaip ir visa Lietuva, 2025-aisiais minės vieną reikšmingiausių šalies nacionalinei kultūrai sukakčių – Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gimimo 150-ąsias metines. Išplėstinis ...
-
Nuaidėjo Kalėdinių giesmių festivalis
Įsimintinas 2024-ųjų pabaigos akcentas – Kalėdinių giesmių festivalis, įvykęs Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje. Čia koncertavo chorai ne tik iš Klaipėdos, bet ir iš kitų Lietuvos miestų. ...
-
Teatro aikštėje – šventiniai pasirodymai ir diskoteka
Tarpušvenčiu uostamiestyje renginių netrūko. Pagrindinėje miesto aikštėję susibūrę klaipėdiečiai ir miesto svečiai stebėjo ledo čiuožykloje vykusius įspūdingus dailiojo čiuožimo pasirodymus. ...
-
Kalėdinių giesmių festivalis Klaipėdoje: giedokime Lietuvą iš širdies į širdį
Gruodžio 28 d. Klaipėdos miesto chorinė bendrija „Aukuras“ kartu su Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčia organizuoja tradicinį Vakarų Lietuvos krašto bažnytinių chorų Kalėdinių giesmių festivalį. ...
-
Išskirtiniame renginyje – dėmesys ne tik žmogui
Šeštadienio vakarą Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakultete vyko šventinis vakaras, kurio metu ne tik skambėjo gražūs sveikinimai, koncertas, bet ir Klaipėdos Rotary klubų įsteigto „Vėtrungės“ apdovan...