Muzikinė ligos tyrimo istorija

M.Nymanas – minimalistinės muzikos kūrėjas, parašęs šešias operas ir muziką daugiau nei 20-iai filmų. Tarp kompozitoriaus garso takelių yra tokie filmai kaip „Fortepijonas“, ,Virėjas, vagis, jo žmona ir jos meilužis“ bei daugelis kitų. Dirbdamas muzikos kritiku, M.Nymanas 1968 m. leidinyje „The Spectator“ pirmą kartą muzikos istorijoje pavartojo minimalizmo terminą, kurį vėliau plačiau aprašė savo knygoje „Experimental Music: Cage and Beyond“. Šis terminas prigijo visame pasaulyje, o minimalizmas tapo vienu populiariausių muzikos stilių. Kompozitoriui suteiktas britų imperijos komandoro laipsnis ir Voriko universiteto garbės daktaro laipsnis, o jo kūriniai atliekami visame pasaulyje.

„Vyras, kuris savo žmoną palaikė skrybėle“ („The Man Who Mistook His Wife for a Hat“) – pirmoji M.Nymano opera, sukurta 1986 m. remiantis garsaus britų neurologo ir neuropsichologo Oliverio Sackso to paties pavadinimo knyga, tapusia bestseleriu ir laikoma neurologijos mokslo klasika. Operą galima pavadinti medicinine-muzikine pagrindinio herojaus-paciento, sergančio vizualine agnozija (mentaliniu aklumu), ligos tyrimo istorija: žinomas muzikas ima nebepažinti aplink save regimo pasaulio ir vis labiau pasikliauti savo klausa. Tolstančios matomų daiktų prasmės artina jį prie garsinio pasaulio patyrimo ir atveria netikėtus ligos aspektus – virš viso regimo ir mus nuolat klaidinančio pasaulio tvyro ne visiems pažįstama, bet kerinti ir įkvepianti muzikinė realybė.

Pirmasis pastatymas Lietuvoje

Vienas žymiausių britų neurologų, mokslo istorikas ir operos siužeto įkvėpėjas rašytojas O.Sacksas po M.Nymano operos premjeros tvirtino: „Tikrasis jos herojus neabejotinai yra muzika – muzikos galia integruoti, organizuoti, sumegzti sujauktą pasaulį ir suteikti jam prasmę. Tai yra tikrų tikriausia neurologinė opera. Pirmoji tokia muzikos istorijoje.“

Pirmasis Lietuvoje neurologinės operos „Vyras, kuris savo žmoną palaikė skrybėle“ pastatymas yra bendras Klaipėdos koncertų salės, vizualinių eksperimentų teatro „Kosmos Theatre“ ir teatro „Utopia“ meninis projektas, pristatantis minimalistinę operą, pasitelkiant medijų bei lėlių teatro teikiamas galimybes.

Operos režisierius, „Kosmos Theatre“ meno vadovas Žilvinas Vingelis teigė: „Šios kvapą atimančios operos sceninė versija – tai tam tikras vizualinis ir garsinis labirintas, kuriame atsikartojantys įvaizdžiai, veidai, mizanscenos, temos ir garsai ilgainiui įveda žiūrovus į tikrovės atpažinimo krizę. Kamerinis, mobilus, funkcionalus sceninis sprendimas įtraukia lėlių teatro bei videokomunikacijos ir transliacijos sprendimus, todėl čia solistai tampa ne tik aktoriais, bet ir šokėjais, lėlininkais, ekranų kilnotojais, net scenos darbininkais. Mane žavi idėja, kad techniškai sudėtingas sceninis pasakojimas gali būti perteiktas vos trijų žmonių, be papildomos teatro mašinerijos, štangų, scenos darbuotojų ar pagalbos iš kulisų, kurių taip pat atsisakome. Tokioje itin aukšto solistų meistriškumo reikalaujančioje operoje ši idėja atrodo dar nuostabiau.“

Atveria naujas galimybes

Anot režisieriaus, šios „operos struktūra mums siūlo naujai pažvelgti į dažniausiai numeriais suskirstytą klasikinę operą, rasti sprendimus ne tarp scenų ir ne pragrojimuose, o čia pat scenoje – dainuojant, vaidinant, stumdant scenografiją, ją dekonstruojant ir taip parodant žiūrovams daugiau nei įprasta. Tam labai tinka būtent ši daugiafunkcionalių, atvirų ir profesionalių solistų sudėtis: sopranas Gunta Gelgotė, tenoras Mindaugas Zimkus ir bosas Kšištofas Bondarenka. Tai dainininkai, kurie šiuolaikinio operos atlikėjo profesiją supranta kaip nuolatinius iššūkius, mokymąsi ir ieškojimą. Taip pat mūsų „Kosmos Theatre“ kūrybinę komandą žavi galimybė bendradarbiauti su tokiais klasikinės muzikos profesionalais, kaip maestro Martynas Staškus, pianistė Indrė Baikštytė, Klaipėdos kamerinis orkestras ir jo meno vadovas Mindaugas Bačkus. Tai atveria naujas interpretacines galimybes, kūrybines patirtis, galimybę išbandyti naujus technologinius sprendimus. Operos dramaturgijoje taip pat nėra nieko, kas įprasta klasikinių operų siužetams, todėl jos neslegia sceniniai štampai. Viskas joje atrodo aštru ir intensyvu, o M.Nymano minimalistinė kompozicinė maniera O.Sackso istoriją pakelia į netikėtas metaforines aukštumas – čia savo metavaidmenį įgauna ir kompozitorius R.Schumanas, ir poetas H.Heinė... Pagaliau šia opera mes kreipiamės į tą žmogiškosios būties dalį, kuri mumyse priima ir suvokia aplink esančią tikrovę: kas mes esame, jei mūsų protas pasaulį ima priimti kitaip, nei jį priima aplinkiniai? Ar tai yra liga? Ką neurologijoje vadiname deficitu, kai kalbame apie žmogų? Ar individuali žmogaus gyvenimo istorija – medicininio tyrimo dalis?“

Operos premjera – rugsėjo 15 d. 18.30 val. Klaipėdos koncertų salėje.