Metus trukę Dalios Kanclerytės kūrybiniai ieškojimai sugulė į dokumentinį filmą. Pirmadienio vakarą klaipėdietė režisierė uostamiesčiui pristatė savo naująjį darbą, į kurį tikino sudėjusi visą save.

Šį kartą autorė pasakoja apie ikonas, jų tapytojus ir kilnią misiją – šventųjų atvaizdų grąžinimą į Katalikų bažnyčią.

Filmas prasideda jautriais vaizdais. Kūrėjas, sunkiai valdantis ranką, lėtais judesiais tapo ikoną, kurioje švyti palaima spinduliuojantis Jėzaus veidas. Tai – palangiškis Marius Viluckas, neįtikėtinos valios bei talento žmogus, ir kitus mokantis šio subtilaus amato.

Pamirštas, tačiau tikrai ne naujas katalikų bažnyčiai ikonų tapymas – dvasinis ritualas, kurį režisierė siekė atskleisti savo filme.

Jos pačios pirmasis ir jaudinantis susitikimas su ikona įvyko studijų laikais, dar neįtikėjus Dievu.

"Penkerius metus namie turiu ikoną, tačiau mane ji sužavėjo dar būnant aštuoniolikos. Su "hipuojančia" kompanija mes nuvykome į Leningradą, kur apsilankėme muziejuje. Ten išvydę ikoną negalėjome atitraukti akių, ji turėjo kažką užburiančio – norėjosi stovėti ir gėrėtis", – prisiminė pašnekovė.

Tuomet moteris nemanė, jog ikonos paskatins sukurti dokumenį filmą. Jos žodžiais, daug sakantys susitikimai su Dievo atvaizdu, matyt, įvyko ne šiaip sau. Tikrąjį ryšį su religiniu pasauliu ji sakė atradusi būdama keturiasdešimties.

"Sugrįžimas" – daug sunkumų ir kliūčių pareikalavęs darbas, bet turėjau gerą bendradarbių kompaniją, be kurių nebūčiau apsiėjusi. Tai trys operatoriai, taip pat visiškai naujas mano gyvenime žmogus, kuriam esu labai dėkinga. Tai montuotojas Mindaugas Čičiūnas. Juk kinas toks menas, kur vienas žmogus yra bejėgis", – pabrėžė dešimtmetį filmus kurianti D.Kanclerytė.

Klaipėdos apskrities viešosios I.Simonaitytės bibliotekoje vykusiame renginyje dalyvavo ne tik filmo režisierė, bet ir operatorius M.Čičiūnas, kompozitorius Sigitas Stalmokas.

Po filmo peržiūros dalyviai šnekučiavosi, galėjo užduoti rūpimus klausimus. Lapkritį "Sugrįžimas" bus pristatytas ir palangiškiams.