A. Lekavičiaus „Musė su deimantu“

Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus galerijoje „Klaipėdos galerija“ (Bažnyčių g. 6, 2antrajame aukšte) 17.30 val. bus pristatyta menininko Alfonso Lekavičiaus (Klaipėda) kūrinių paroda „Musė su deimantu“.

A. Lekavičiaus kūryba remiasi postmodernizmo idėjomis. Savo piešiniuose ir fotokoliažuose autorius atspindi dabartinį dinamišką, labai prieštaringą bei socialiais įvykiais komplikuota laiką. Dailininką domina laikmečio dvasiniai žmogaus lūžiai, kurie perteikiami per įvairias subkultūras, socialinių protestų ženklus ar jų metaforas. Savo kūriniuose jis mėgsta centrinę kompoziciją, sujungdamas linijinį piešinį su tamsiomis dėmėmis, sukuria daugiaprasmį, kartu ir fragmentuotą vaizdą.

A. Lekavičius – skulptorius, tapytojas, Klaipėdos Adomo Brako dailės mokykloje vaikus mokantis dailės. Nors pagal išsilavinimą yra Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto taikomosios skulptūros bakalauras ir Šiaulių universitete baigę freskos ir mozaikos magistrantūros studijas, jis savo kūryboje pasitelkia pačias įvairiausias meno technikas ir skirtingus žanrus, nelieka ištikimas kuriam nors vienam. Tai šiuolaikinis universalus menininkas, drąsiai mąstantis apie šiuolaikinius socialinius procesus, juos analizuojantis, kritikuojantis. Alfonso kūryba brandžiai susiformavusi, nors ieškojimai, pasak jo, nėra nutrūkstanti būsena: „Tai mumyse vyksta nuolat.“

Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyrius kviečia į būsimo naujo nario parodą, kurios atidarymo metu bus galima pabendrauti ir su pačiu autoriumi bei atskleisti „Musės su deimantu“ paslaptį. Paroda vyks iki gegužės 22 d.

A. Janušonio „eskizai post factum“

Baroti galerijoje (Didžioji Vandens g. 2 / Aukštoji g. 1) 18 val. bus atidaryta Audriaus Janušonio (Alytus) darbų paroda „Kažkur per vidurį“.

Jos autorius pasakojo: „Studijų metais, su bendrakursiais leidžiant laiką dirbtuvėje, per radijo pusvalandį rusų kalba išgirdome kalbant savo dėstytoją. Pasakojo apie parodas, keliones... Paklaustas apie savo tuometę kūrybą, atsakė esąs „kak by na perechodnom periode“ (liet. pereinamajame laikotarpyje). Tąkart tie jo žodžiai pralinksmino ir ilgainiui tapo dažnai mūsų kartojamu priežodžiu. Ir po daug metų susitikę, į tradicinį „kaip sekasi“ vis atsakome esą „na perechodnom“. Na ir dabar, paklaustas, ką darau, ką rodau, ar į banalų „kaip jums gimė idėja surengti šią parodą?“, pradėčiau nuo to, kad esu „na perechodnom“ – pereinamajame – kažkur per vidurį.

Praeitą vasarą Baroti galerija pakvietė dalyvauti simpoziume, pasiūliau keletą idėjų, pasirinko vieną, nulipdžiau didelį paukštį, pavadinau „Baroku“. Ne viskas pavyko taip, kaip tikėjausi. Tad grįžęs, savo studijoje toliau lipdžiau panašius paukščius, ieškojau, kaip iš tiesų turėtų būti. Išėjo tarsi eskizai jau padarytam darbui. Taigi parodoje rodau „eskizus post factum“, taip pat kitas minėtam simpoziumui siūlytas idėjas, dar kelis anksčiau jau eksponuotus darbus. Neseku viena temine linija, ko gero, bendras vardiklis būtų balansavimas „ant banalybės ribos“. „Na perechodnom“ – kažkur per vidurį – ant banalybės ribos. Kažkoks absurdas.“ Paroda veiks iki gegužės 17 d.