Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro scenoje „Meilės eliksyras“ užgimė neįprastu būdu: dar ankstyvą rudenį kamerinės operos ištraukos pristatytos uostamiesčio mokyklose, jaunimas aktyviai diskutavo apie meilę su Klaipėdos pedagoginio psichologinio centro psichologe. Ir „Meilės eliksyras“ sulaukė tokio didžiulio publikos susidomėjimo, kad išgraibstyti visi bilietai ne tik į premjerinius spektaklius, bet ir generalinę repeticiją, tačiau dar yra bilietų į sausio 25 d. spektaklį.

Statyti „Meilės eliksyrą“, kurio veiksmas labiau siesis su nūdiena nei su XVII a. Baskijos provincijos realijomis, Klaipėdos muzikiniame teatre ėmėsi režisierė K. Novikova. Tiesa, šįkart jis bus kameriškesnis, skirtas rodyti nedidelėse salėse, kuriose ryšys su publika artimesnis, o gal net intymesnis, tad ypač parankus skleistis meilės temai.

Režisierės teigimu, 1832 m. sukurta opera skamba taip, lyg būtų paimta iš mūsų laikų psichoterapeuto užrašų ar „Netflix“ serialo.

„Kuriant spektaklį man įdomu panagrinėti, kas atsitinka, kai susikerta du požiūriai į meilę – hedonistinis ir romantinis. Pirmajam atstovauja Adina, kuriai meilė yra lengva pramoga: gerbėjų gausa gražina jos gyvenimą ir svaigina potyrių pilnatve. Kitas, kuriuo nuoširdžiai tiki Nemorinas – tai požiūris į meilę kaip į stipriausią, visą žmogaus esybę užvaldantį, gyvenimą keičiantį, nuolat auginamą jausmą. Jų meilės istorija yra apie toksiškus santykius, manipuliacijas, nepasitikėjimą savimi ar pavargimą nuo savęs, desperaciją. Opera baigiasi laimingai, bet kažin, ar norėtume matyti jos tęsinį, nes viskas jų santykiuose labai trapu. Man labai svarbu atrasti santykį tarp pramoginių ir draminių komedijos elementų, nevengiant ekspresijos ir tuo pačiu išryškinant labai jautrią pagrindinę istoriją. Muzikoje gausu vaizduotę išlaisvinančios, prie realizmo ir buities nepririšančios medžiagos“, – sakė K. Novikova.

Režisierė, kuriai labai svarbus ir vizualusis jos statomų veikalų dėmuo, pati ėmėsi kurti ryškiaspalves spektaklio dekoracijas. Jai talkino kostiumų dizainerė Augustė Zukaitė, grimo dailininkė Aira Braždienė ir choreografė Daria Verovka.

Pastatymo muzikos vadovas ir dirigentas – iš Italijos kilęs KVMT koncertmeisteris C. G. Longo, kuriam teko užduotis parengti glaustesnį operos medžiagos variantą sumažintam orkestrui ir merginų ansambliui vietoje mišraus choro.

„Meilės eliksyre“ dainuos daug jaunų teatro solistų, kurie bandys publiką sužavėti jaunystės energija bei noru kurti. Nemorino partiją ruošia Eimantas Bešėnas, Giedrius Gečys ir Tadas Jakas, Adinos – Beata Ignatavičiūtė, Gabrielė Jevsejevaitė, Rasa Ulteravičiūtė-Kazlauskienė, Belkarolės – Farshad Abbasabadi, Martynas Stankevičius, Dulkamaros – Evert Sooster, Šarūnas Šapalas, Vilius Trakys, Džanetos – Judita Butkytė, Emilia Janina Kozlovska, Notaro – Emilis Valys. Merginų chore dainuos Oksana Auškalnytė-Mockuvienė, Loreta Bizauskė, Lina Čarienė, Lina Lukauskienė, Dina Mataitienė, Saulė Narvydienė, Ernesta Stankutė, Vitalija Trinkė, kareiviais taps – Šarūnas Juškevičius, Mantas Meškauskas, Germanas Urbonavičius, Gytis Šimelionis, Raidas Mikovičius, Jonas Tomkevičius, Vytautas Valys (jaunesnysis), Brayan Steven Valencia Sarmiento. Gros Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninio orkestro kamerinė grupė.

Viskas skambės lengvai, saulėtai, bet intensyviai. „Publikos laukia „stogą raunantis“ vakaras su gruziniškomis vestuvėmis, ryškiomis spalvomis ir jautria meilės istorija!“ – žada režisierė K. Novikova.