- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
M. Vitulskis: kiekvieno vyro širdyje turėtų būti riteriška dvasia
-
M. Vitulskis: kiekvieno vyro širdyje turėtų būti riteriška dvasia
-
M. Vitulskis: kiekvieno vyro širdyje turėtų būti riteriška dvasia
-
M. Vitulskis: kiekvieno vyro širdyje turėtų būti riteriška dvasia
-
M. Vitulskis: kiekvieno vyro širdyje turėtų būti riteriška dvasia
-
M. Vitulskis: kiekvieno vyro širdyje turėtų būti riteriška dvasia
-
M. Vitulskis: kiekvieno vyro širdyje turėtų būti riteriška dvasia
Artėjantį savaitgalį Rudolfas legendinėje G. Puccini operoje „Bohema“, o jau kitą dieną kelionė į Japoniją, kur laukia kelios perklausos ir vaidmuo to paties kompozitoriaus operoje „Madam Butterfly“. Operos solistas Merūnas Vitulskis pripažino, kad jo gyvenimo tempas vis spartesnis, jame vis daugiau tolimų kelionių.
– Jau šį sekmadienį išvykstate į Japoniją, kur tiksliau, kiek laiko ten viešėsite?
– Važiuoju į Naująjį nacionalinį teatrą Tokijuje. Būsiu ten vieną savaitę.
– Tolima kelionė – ar jūsų šeima vyks kartu?
– Važiuojame kartu su žmona. Vaikai liks pas savo mylimą močiutę.
– Esate sakęs, kad Japonija jus žavi jau nuo vaikystės. Kuo traukia ši šalis?
– Turbūt kaltos vaikystėje perskaitytos knygos ir pasakojimai jose apie riterystę, garbės kodeksą, samurajų meną ir t.t. Jau nekalbu apie japonų meno trapumą, jų subtilų grožio suvokimą. Vaikystėje man tai buvo kitas pasaulis, labai traukė japonų kultūra ir labai norėjau ten apsilankyti.
Labai įdomi ir Japonijos istorija, tai kaip jie susigrąžino tai, kas buvo sugriauta sąjungininkų okupacijos metu po antrojo pasaulinio karo.
Labai džiaugiuosi, kad mano svajonė išsipildė.
– Kaip manote ar jus patį kaip asmenybę paveikė domėjimasis Japonijos kultūra?
– Man visada buvo artimos riterystės idėjos, turbūt prie to prisidėjo ir tai, kad mano senelis labai domėjosi istorija, tai neišvengiamai palietė ir mane. Aukšti tikslai – dievui, tėvynei, artimui – jie vėliau atsikartojo ir įsijungus į skautų judėjimą. Riterystės idėjos, garbės kodeksas - gyvenime tai visada yra su manimi, nesvarbu ar atsispirsim nuo viduramžių Europos riterių ar Japonų samurajų. Tai ne tik įdomu, manau, kad tai turi būti kiekvieno vyro širdyje.
– Ar planuojate vizitą, tai yra, ką norite būtinai pamatyti, patirti Japonijoje?
– Man įdomu viskas. Turiu daug puikių draugų, kurie socialiniuose tinkluose jau susiuntė sąrašus, ką turiu pamatyti. Laiko nebus daug, bet noriu pavažinėti aplink Tokiją, mane visada labai traukia gamta, tai pat noriu išbandyti tikrą japonišką sūkurinę vonią – jie juk jos išradėjai. Nepaminėjau muziejų – girdėjau, kad jie labai įspūdingi. Norų daug, tik nežinau, kaip viską spėsiu.
– Prieš išvažiuodamas pasirodysite Palangoje jau legenda tapusioje D. Ibelhauptaitės režisuotoje G. Puccini operoje „Bohema“. Esate sakęs, kad ji turi fantastinę aurą – kuo ji jums ypatinga?
– Pirmiausia tuo, kad joje randu tai, kas aktualu. Ši opera primena, kad net ir neturėdamas pinigų – gali rasti džiaugsmo, būti laimingas. „Bohemos“ veiksmas sukasi apie skurdžius menininkus, bet jie žaismingi, kiek vėjavaikiški, besidžiaugiantys vienas kitu, smulkmenomis.. Ir pats kaip operos solistas galiu kažkiek tapatintis – stengiuosi sugerti aplink esančių žmonių žinias, išnaudoti jų kompaniją, jų gebėjimą džiaugtis tuo, kas daroma.. „Bohemos“ tematika man artima.
– Kokį įspūdį Jums paliko klaipėdietiška šios operos reinkarnacija? Kas buvo jos didžiausia stiprybė?
– Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro žmonės man pasirodė nesugadinti komercijos, labai žingeidūs, entuziastingi. Įspūdį paliko jaunas, energingas vadovas Jonas Sakalauskas, toks pat jaunatviškas kolektyvas.
Dirbdamas ten jutau azartą, buvo justi siekis „Bohemą“ pastatyti labai gerai, atskleisti kitas jos spalvas. Visa tai – geras pamatas puikiems rezultatams.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Klaipėdos koncertų salė 2025-aisiais: 20-metis, muzikos pavasariui – 50 bei violončelės festivalis1
Klaipėdos koncertų salė (KKS) 2025 metus pasitinka įspūdinga ir turtinga renginių programa, skirta tiek išrankiausiems muzikos gurmanams, tiek jauniesiems klausytojams. Šių metų pirmasis pusmetis žadės ne vieną įsimintiną įvykį, pr...
-
Į laivą-muziejų plūdo tūkstančiai lankytojų
Uostamiestis unikalumu pasižymi daugelyje sričių. Viena jų – muziejai. Miesto širdyje prišvartuotas laivas-muziejus „Sūduvis“ pernai sulaukė per 25 tūkst. lankytojų. ...
-
„Kitoks teatras“ pristato svaiginančią komediją „Profesoriaus klastingas tirpalas“
Nori sužinoti, prie ko priveda tirpalo C2H5OH+H2O vartojimas? Pažiūrėk spektaklį! ...
-
Į Klaipėdą „incognito“ atvyksta „Revizorius“
Pasiilgote geros komedijos su profesionalia aktorių vaidyba, įspūdingais kostiumais ir įtraukiančia istorija? Valstybinio Šiaulių dramos teatro komedija „Revizorius“ – tai šmaikščių improvizacijų, taiklaus humoro...
-
Vladimiro Konstantinovo laukia debiutas prestižinėje Niujorko koncertų salėje
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) atlikėjų meistriškumu netrukus galės įsitikinti ir užjūrio publika: vasario mėnesį teatro vyriausiasis chormeisteris Vladimiras Konstantinovas keliaus į Jungtines Amerikos Valstijas, kur maestro Da...
-
„Mane vadina Kalendorium“ autorius susitiko su aktoriais: iškart supratau, kas vaidins Oskarą
Klaipėdos dramos teatre jau kurį laiką vyksta latvių režisieriaus Elmārs Seņkovs kuriamo spektaklio „Mane vadina Kalendorium“ repeticijos. Spektaklis statomas pagal Latvijoje didžiulio populiarumo sulaukusios knygos tuo pačiu pavadinimu in...
-
„Karaliaus Rodžerio“ kostiumus kūrė tarptautinį pripažinimą pelniusi dizainerė Magdalena Brozda
Balandžio 5-ąją Lietuvos publika ne tik išgirs, bet ir pirmą kartą išvys Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) scenoje rodomą Karolio Szymanowskio operą „Karalius Rodžeris“. Žinomiausią lenkų kompozitoriaus moderni...
-
Dirigentas Tomas Ambrozaitis: Čiurlionio muzikoje atrandu Lietuvą
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (KVMT), kaip ir visa Lietuva, 2025-aisiais minės vieną reikšmingiausių šalies nacionalinei kultūrai sukakčių – Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gimimo 150-ąsias metines. Išplėstinis ...
-
Nuaidėjo Kalėdinių giesmių festivalis
Įsimintinas 2024-ųjų pabaigos akcentas – Kalėdinių giesmių festivalis, įvykęs Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje. Čia koncertavo chorai ne tik iš Klaipėdos, bet ir iš kitų Lietuvos miestų. ...
-
Teatro aikštėje – šventiniai pasirodymai ir diskoteka
Tarpušvenčiu uostamiestyje renginių netrūko. Pagrindinėje miesto aikštėję susibūrę klaipėdiečiai ir miesto svečiai stebėjo ledo čiuožykloje vykusius įspūdingus dailiojo čiuožimo pasirodymus. ...