Pinigus skirs, jei turės

Ministro Aurimo Pečkausko teigimu, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kreipėsi tiek į Klaipėdos universiteto ligoninę (KUL), tiek į uostamiesčio savivaldybę, pateikusi klausimus dėl sprendimo, susijusio su darbo užmokesčio didinimu ligoninės darbuotojams.

Šis padidinimas, kaip teigiama, ir atvedė KUL į aklavietę.

Dar ankstesniame Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje nuskambėjo jo pirmininko Antano Matulo žodžiai.

Esą dėl buvusios Klaipėdos universitetinės ligoninės neadekvačių algų prieš įstaigos reorganizaciją atsakomybę turi prisiimti ir miesto savivaldybė, kuriai anksčiau priklausė ligoninė.

Tačiau tuo metu, kai buvo didinamos algos, savivaldybė nebebuvo viešosios įstaigos Klaipėdos universitetinės ligoninės savininkė, tai yra nebevaldė šios įstaigos.

„Klaipėdos universitetinė ligoninė de jure ir de facto buvo perduota Sveikatos apsaugos ministerijos jurisdikcijai 2022 m. gegužės 31 d. Buvo priimtas Vyriausybės nutarimas, ir savininku tapo SAM. O įstaigos darbuotojų atlyginimų pokytis įvyko tų pačių metų rudenį. Tad visi, kurie kalba, kad dėl to kalta savivaldybė, sako netiesą, dezinformuoja visuomenę“, – dienraščiui yra teigęs Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.

Ministerijos atstovų teigimu, šiuo metu toliau siekiama įvertinti KUL finansinės problemos mastą, kad galiausiai būtų galima kreiptis į Generalinę prokuratūrą.

A. Pečkauskas pažadėjo, kad įstaigai bus skiriama lėšų reorganizacijai, išeitinėms išmokoms bei atostoginiams tiems darbuotojams, kurie nusprendė palikti ligoninę.

Ministras teigė, kad jau pasirašė įsakymą dėl daugiau nei 700 tūkst. eurų skyrimo būtent šiems tikslams, nors dar praėjusį komiteto posėdį kalbėta apie keturiskart didesnės sumos poreikį.

Ją esą ministerija skirs, jei „turės tokių galimybių“.

Nuostolis mažėja?

Posėdyje kalbėjęs Valstybinių ligonių kasų (VLK) direktorius Gytis Bendorius patvirtino, jog antro ketvirčio KUL nuostolis, remiantis įstaigos pateiktais duomenimis, yra mažesnis ir siekia 1,9 mln. eurų. Pirmąjį ketvirtį nuostolis siekė 3,3 mln. eurų.

„Veikla nuostolinga, tačiau nuostolis gerokai mažesnis, nei pirmojo ketvirčio. Pirmą pusmetį buvo 5,3 mln. eurų nuostolis, kuris yra didesnis nei buvo pernai per pirmus šešis metų mėnesius. Tačiau, jei lygintume ketvirčius, tai tendencija yra pozityvi“, – kalbėjo G. Bendorius.

Komiteto posėdyje minėta, kad KUL sąnaudų struktūroje reikšmingų pokyčių nėra, darbo užmokestis sudaro 76 proc. įstaigos išlaidų, ir tai yra „nelabai sveikas rodiklis“, nes šis faktas reiškia, kad mažiau lėšų lieka medikamentams ir investicijoms.

Vis dėlto pabrėžta, kad dėl paslaugų teikimo ir jų apmokėjimo problemų nėra, visa bėda – sąnaudos, susijusios su atlyginimais.

Svarstymai: prieš Žolinę Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje vėl grįžta prie Klaipėdos universiteto ligoninės finansinių reikalų. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Apie perviliotus medikus

Posėdyje pretenzijų kolegai KUL ligoninės vadovui Audriui Šimaičiui turėjo Respublikinės Klaipėdos ligoninės vyriausiasis gydytojas Darius Steponkus.

Vadovo teigimu, jo vadovaujamos įstaigos Ausų, gerklės, nosies skyriaus darbas yra visiškai paralyžiuotas, nes visi šeši darbuotojai pereina į KUL, kur jiems pažadėtas žymiai didesnis atlyginimas.

„Aišku, medikų pasirinkimas yra jų reikalas, bet šiuo atveju viso skyriaus nuviliojimas į kitą įstaigą turbūt neatlaiko jokios kritikos. Sveikatos sistemoje tai veikiausiai vienintelis ir lig šiol niekur nematytas reiškinys. Mes tą problemą išspręsime, bet manau, kad šitokių dalykų neturėtų būti“, – kalbėjo D. Steponkus.

„Jei ateina žmonės ir išreiškia norą prisijungti prie mūsų kolektyvo, tai yra jų sprendimas. Mes dėsime visas pastangas, kad tos paslaugos nenutrūktų Klaipėdos ir Vakarų Lietuvos gyventojams“, – atsikirto KUL vadovas A. Šimaitis.

Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas A. Matulas pasitikslino, ar tiesa, kad iš KUL buvo atleisti Ausų, gerklės nosies gydytojai, gavo kompensacijas, kurias sumokėjo ministerija, ir jiems nebuvo siūlyta pasilikti, o didesniais atlyginimais pervilioti medikai iš kitos ligoninės?

„Nė vienam jų mes nesiūlėme išeiti iš ligoninės. Jiems buvo siūloma likti tomis pačiomis sąlygomis, kaip buvo prieš tai. Galiu tai užtikrinti. Jiems buvo siūlyta pasilikti“, – tvirtino A. Šimaitis.

Netinka toliau vadovauti?

A. Matulas atkreipė dėmesį, kad KUL administracija yra žymiai didesnė nei Kauno klinikų ir beveik atitinka ministerijos darbuotojų skaičių (beveik pusantro šimto darbuotojų), tad A. Šimaičio pasiteirauta, ar tuo klausimu bus imtasi permainų.

„Numatoma, kad administracijos darbuotojų skaičius bus mažesnis“, – žadėjo A. Šimaitis.

Dienraštis „Klaipėda“ jau rašė, kad 2024 m. KUL gydytojų darbo užmokestis, palyginti su 2022 m., padidėjo 56 proc., slaugytojų – 47 proc., administracijos darbuotojų – 68 proc., nors Lietuvos gydymo įstaigose vidutinis darbo užmokestis vidutiniškai didėjo tik 25 proc.

Manau, kad Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko iškelta abejonė dėl mano vadovavimo nėra tinkama ir pagrįsta.

Ši įstaiga ypač išsiskiria dideliu vidutiniu administracijos darbuotojų darbo užmokesčiu: 2024 m. vidutinis KUL administracijos darbuotojų darbo užmokestis yra 40 proc. didesnis nei Respublikinės Klaipėdos ligoninės ir 30 proc. didesnis nei 9 Lietuvos didžiausių ligoninių administracijos darbuotojų darbo užmokesčio vidurkis.

Posėdyje A. Matulas suabejojo, ar A. Šimaitis toliau pasirengęs vadovauti įstaigai ir pasiūlė iki kito Sveikatos reikalų komiteto pasėdžio jam pačiam tai gerai apgalvoti.

„Abejonė nėra pagrįsta“

A. Šimaitis atkreipė dėmesį, kad posėdyje VLK direktorius G. Bendorius pristatė duomenis, pagal kuriuos KUL reikšmingai didėjo teikiamų paslaugų apimtys, ženkliau mažėjo deficitas.

Tai esą pasiekta per pirmus dešimt A. Šimaičio vadovavimo ligoninei mėnesių.

Įstaigos finansinė apyvarta esą augo 11 proc. sausio–gegužės mėnesiais, o gegužės mėnesį – 15 proc.

„Kai kalbuosi su verslininkais, jie išreiškia didelę nuostabą, kad per tokį trumpą laiką mūsų viso kolektyvo dėka pavyko pasiekti tokių gerų rezultatų, turint omenyje, kad mūsų apyvarta yra 130 mln. eurų, ligoninėje dirba daugiau kaip 3 tūkst. darbuotojų. Primenu, kad 2023 metais (iki mano vadovavimo) dėl sukeltų atlyginimų, nevaldomų išlaidų ir nevykdomos sutarties su Ligonių kasa buvo papildomai išleista 27 mln. eurų – tai tapo pagrindine dabar egzistuojančio deficito priežastimi”, – dienraščiui teigė A. Šimaitis.

Pasak A. Šimaičio, jo vadovavimo įstaigai laikotarpiu įvykdytas realus trijų atskirų filialų jungimas, panaikinta daugiau kaip 10 besidubliuojančių skyrių.

Tai esą reikšmingai padidins turimų resursų panaudojimo efektyvumą.

KUL vadovo teigimu, nuo rugsėjo 10 dienos Klaipėdos universiteto ligoninė pradės dirbti kaip viena vieninga įstaiga be filialų.

Jau suformuota 18 naujų klinikų, 4 centrai, išrinkti jų vadovai, apie 20 proc. vadovų prisijungė prie KUL komandos iš kitų šalies klinikų ir ligoninių.

„Per mano vadovavimo laikotarpį pritraukta daugiau nei 40 naujų gydytojų, slaugytojų, dar su 45 gydytojais iš visos Lietuvos susitarta, kad jie artimiausiu metu pradės darbą KUL. Per vasarą jau surengėme daugiau kaip 90 konkursų į konkursines pozicijas (klinikų, centrų vadovai, vadybininkai-administratoriai, vyr. slaugytojos) dar bus surengta apie 50 konkursų. Nuo rugsėjo 10 dienos mūsų ligoninė dirbs pagal naują modelį Lietuvoje. Nebeliks skyrių vedėjų, tai skatins mediko bendradarbiavimą lygiaverčiais pagrindais, tokiu būdu ir toliau diegsime naują organizacinę kultūrą“, – vardijo KUL vadovas.

Anot A. Šimaičio, pirmą kartą Lietuvoje kiekviename padalinyje dirbs administratoriai vadybininkai, kurie medikams sumažins administracinio darbo krūvį, todėl medikai daugiau laiko skirs pacientams.

„Visi minėti pokyčiai ir toliau skatins sėkmingą Klaipėdos universiteto ligoninės veiklą bei atsigavimą. Todėl manau, kad Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko iškelta abejonė dėl mano vadovavimo nėra tinkama ir pagrįsta“, – pabrėžė KUL vadovas A. Šimaitis.

Artimiausiu metu planuojamas KUL dalininkų posėdis dėl einamųjų sprendimų.

Žadama, kad toliau renkama informacija apie finansinę situaciją KUL ir ruošiamas sprendimas.

Kitas Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdis numatomas rugsėjo 11-ąją.