Atnaujins karo uostus Klaipėdoje ir Liepojoje

Rytiniame Baltijos jūros krante, įskaitant Klaipėdą, bus stiprinamos karinio jūrų laivyno bazės.

NATO bazė Liepojoje

NATO skirs 160 mln. eurų tam, kad Liepojoje būtų atkurta „Karosta“ bazė. Apie tai socialiniuose tinkluose pranešė Latvijos gynybos ministras Andris Sprūdas.

Planuojama ne tik gilinti Liepojos Karostos kanalą, bet ir prie jo įrengti naujus molus, krantines, pastatyti infrastruktūros objektus karo jūrininkams.

Sovietiniais laikais Liepojos uostas buvo militarizuota karinė zona. Po Latvijos nepriklausomybės atkūrimo, kai iš jo išsikraustė sovietų kariai, dalis „Karostos“ teritorijos buvo apleista, nyko ir specialiai sovietų kariškiams pastatyti daugiabučiai namai.

Latvijos gynybos ministro teigimu, dar 2020 m. NATO buvo pristatytas Liepojos „Karostos“ teritorijos panaudojimo kariniais tikslais projektas. Jame karo reikmėms buvo numatyta 35 hektarų teritorija.

Kai NATO nusprendė skirti pinigų „Karosta“ bazės atkūrimui, tapo aišku, kad čia bus vienas svarbių Baltijos jūros NATO gynybos uostų.

Vieta: gerokai apleistą buvusį Liepojos karo uosto kanalą planuojama pritaikyti NATO laivų bazei kurti. / V. Matučio nuotr.

Atnaujins krantines Klaipėdoje

Šiuo metu yra parengtas ir Klaipėdos uoste esančių Karo uosto krantinių atnaujinimo projektas. Skirtingai nei Liepojoje, jam pinigų iš NATO neverta tikėtis.

Liepojoje planuojama sukurti didelę reikšmę visam Baltijos regionui turintį karo uostą. Klaipėdoje bus tik vietinės reikšmės, Lietuvos masto karinis uostelis. Jis pagal konfigūraciją nesiskirs nuo to, kas yra dabar.

Klaipėdos uoste planuojama rekonstruoti Lietuvos karinių jūrų pajėgų naudojamas 123–126 krantines prie Žūklės gatvės.

Bendras keturių karo uosto krantinių ilgis yra 433 m. Rekonstruojant krantinių ilgis nesikeis. Po pertvarkymo prie krantinių planuojama išgilinti iki 8 m.

Numatyta, kad prie krantinių bus galima laikyti per 20 įvairios paskirties pakrančių apsaugai ir gynybos tikslams skirtų laivų. Daugumą jų sudarytų patruliniai kateriai.

Atnaujintas Klaipėdos karo uostas iš esmės ir toliau bus skirtas laikyti Lietuvos karo laivams. Į Klaipėdą su draugiškais vizitais arba vykstant NATO operacijoms atplaukiantys laivai atnaujinamose krantinėse stovi itin retai. Įprasta, kad jie švartuojami Kruizinių laivų terminalo dalyje arba prie jo esančioje karo reikmėms skirtoje pirso dalyje.

NATO skirs pinigų karo uostui Liepojoje, o Klaipėdoje pertvarkymą šioje srityje vykdys pati Lietuvos kariuomenė.

Karo laivų ginkluotė

Kol kas nėra jokių oficialių duomenų, kokio tipo karo laivai ir su kokia ginkluote ateityje stovės NATO pajėgų karo uoste Liepojoje.

Gali būti, kad tai bus tarsi nuolatinė NATO laivų karo bazė, kurios tikslas bus saugoti Baltijos jūros rytinę pakrantę nuo priešininkų laivų. Vieninteliu priešininku šiame regione yra ir, matyt, ilgai dar bus Rusija. Čia nekalbama apie Baltarusiją, kuri savo karo laivyno neturi.

Estijos pavyzdys, kuri paskelbė, kad įsigis ginkluotės, dronų ir kitokios jūroje kovoti skirtos įrangos, liudija, kad karinė atmosfera Baltijos jūros regione kaista.

Ukrainos pavyzdys, kai ši iš esmės be karinio laivyno vieną po kito skandino Rusijos karo laivus, įrodė, kad karo laivų bazės nėra saugios. Jas nesunkiai gali pasiekti tiek oro, tiek vandens dronai. Jei prieš oro dronus dar gali kovoti įvairios priešlėktuvinės gynybos sistemos, patikimų kovos prieš vandens dronus priemonių dar nerasta.

Greičiausiai savo karo uostus, panašiai kaip Latvija ir Lietuva, pertvarkys ir Estija. Iš visų trijų Baltijos jūros šalių ji turi ilgiausią vandens liniją ir jos laivai nebus laikomi vienoje vietoje kaip Lietuvoje ir Latvijoje, o išmėtyti po įvairius užutekius, kad karo atveju galėtų efektyviau veikti.

Švedijai ir Suomijai įstojus į NATO, šios šalys kartu su NATO taip pat permąsto Baltijos jūros gynybos strategiją. NATO karo laivų bazės ateityje gali būti kuriamos ne tik Latvijos Liepojos uoste, bet ir Švedijos pakrantėje. Užsiminta, kad svarbi NATO karo laivų bazė galėtų būti Švedijos Gotlando saloje. Iš vienos pusės Gotlando sala, iš kitos pusės Liepojos karo uostas būtų tarsi Baltijos jūros saugos vartai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

? :)

? :) portretas
Dar yra variantas įsilaužti į karty.ru ir vietoj mūsų teritorijos padaryti tiesiog Baltijos jūrą, jei jie ką ir suprastų,tikrai gerokai per vėlai :)

Kitu kampu.

Kitu kampu. portretas
Snieckus ir Kaliningrada galejo pasiimti,prie Lietuvos TSR pasijungti,siulė kiek žinau :) bet tada Lietuvos padėtis būtų tapusi daug prastesnė nei šiandien Latvijos ar Estijos... būtų galutinė rusifikacija... Sniečkus jau tais laikais buvo didžiavalstybininkas, nors kanapės visiškai nebuvo legalios, bet amfetamino bent jau vakaruose,galėjai bet kokioj vaistinėj nusipirkti :)

Taip supratau

Taip supratau portretas
Kad Klaipėdos niekas ginti neiruošia. Tai kad Klp netapo kariniu miesteliu aka Liepaja buvo Sniečkaus kompanijos nuopelnas. Baltijskas ir Liepoja buvo laivino bazes. Klp tik kaip aprupinimo. Bet dabar Klp dabar yra forpostas. O role nesikeičia. iš to ir išvada niekam jus nereikalingi.
VISI KOMENTARAI 17

Galerijos

Daugiau straipsnių