Atvirose jaunimo erdvėse dirbanti Z.Čiakaitė: nežinau, ką reiškia blogi pirmadieniai

– Ar pedagoginis darbas su jaunimu yra perspektyvus? Atrodo, dabar šia veikla užsiima tik pavieniai entuziastai.

– Manau, kad viskas priklauso nuo požiūrio. Tereikia galimybes atrasti ir pamatyti. Veiklos šioje srityje yra be galo daug: galima rašyti projektus, vykdyti konsultacijas, bendradarbiauti su įvairiomis organizacijomis. Pasiūlymų man dažnai teikia ir kiti. Svarbiausia – neapsiriboti darbo sutartyje parašytomis funkcijomis. O naudingos bei įdomios veiklos tikrai yra.

Įstojo per klaidą

– Kaip į jūsų gyvenimą atėjo pedagogika?

– Istorija labai įdomi. Klaipėdos universitete baigiau socialinės pedagogikos studijas. Užsidegiau šiuo mokslu. Vėliau įgijau ir šios srities magistro laipsnį. Į doktorantūrą jau nebestojau, nes norėjau daugiau realios praktinės patirties. O į socialinę pedagogiką įstojau per klaidą – pildydama dokumentus įrašiau ne tą specialybę. Bendramoksliams iš karto pasakiau, kad neprisirištų prie manęs. Mokslus labai greitai mesiu. Tačiau po pirmojo pusmečio tapo taip įdomu, jog likau. Manau, kad pats likimas viską sudėliojo taip, kad pedagoginis darbas taptų didžiausia mano aistra. Be to, visą savo gyvenimą dirbau tik pagal specialybę.

– Jums tai teikia džiaugsmą?

– Didžiulį. Kai po visų darbų namo grįžti labai pavargęs ir šypsaisi, supranti, jog iš tikrųjų ir nedirbi – tiesiog darai tai, kas labai patinka. Man mano kasdienė veikla – kaip šventė. Nežinau, ką reiškia blogieji pirmadieniai, kai po savaitgalio daugeliui nesinori grįžti į darbą. Kai taip jautiesi, turbūt geriau ir negali būti.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Puiku

Puiku portretas
Šaunuolė Zigmantė!Dėkui dienraščiui "Klaipėda", jog rašot apie tuos, kurie ištikrųjų dirba su jaunimų, o ne tik apie visokius politikuojančius "jaunimo koordinatorius".
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių