Kaip pranešė kariuomenė, NATO sąjungininkų jūrų pėstininkai sekmadienį į Lietuvos krantą išsilaipino iš Italijos desantinio laivo „San Marco“ ir Lenkijos desantinio laivo „Torun“.

Jūrų pėstininkai Nemirsetos pakrantę pasiekė greitaeigėmis motorinėmis valtimis bei Italijos laivo „San Marco“ sraigtasparniu AW101.

„Pratybų metu kovinius įgūdžius demonstravo ir naujausio KJP dalinio – Uosto ir priekrantės gynybos tarnybos kariai – neutralizavę priešiškas pajėgas, bandančias sutrukdyti sąjungininkų desantavimuisi į Lietuvos krantą“, – nurodoma pranešime.

Pirmadienį prasidėjusios pratybos „Audros smūgis 2023“ buvo iš dalies susietos su didžiausiomis metų tarptautinėmis NATO pratybomis Baltijos jūroje „BALTOPS 2023“.

Krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko teigimu, tokios pratybos „rodo sąjungininkų įsipareigojimą kolektyvinei gynybai ir atgrasymui“.

„Negalime pamiršti, kad grėsmės mūsų saugumui gali kilti ne tik iš oro ar sausumos. Turime būti pasiruošę ginti ir savo teritorinius vandenis. Tokios pratybos padeda sąjungininkų pajėgoms geriau suprasti aplinką, gerinti koordinavimą, pasirengimą ir bendrą NATO gebėjimą greitai veikti krizės atveju“, – pranešime cituojamas ministras.

„Audros smūgis 2023“ pratybose dalyvavo Lietuvos kariuomenės ir NATO sąjungininkų – Italijos, Lenkijos, Portugalijos, Rumunijos – kariai su laivais, orlaiviais ir kita karine technika. Taip pat pratybose dalyvaus Lietuvos šaulių sąjungos nariai, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento bei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atstovai.

Anot kariuomenės, pratybų metu buvo patikrintas visos Karinių jūrų pajėgų struktūros gebėjimas veikti augančios krizės sąlygomis, sprendimų priėmimo procesas.

Nurodoma, kad jūroje kariniai laivai pratybose pagrindinį dėmesį skyrė priešmininei kovai, jūrinei užkardymo operacijai, kovai su asimetrinėmis, oro, antvandeninėmis bei povandeninėmis grėsmėmis, o uosto ir priekrantės gynybos tarnybos kariai kartu su Portugalijos fuzilieriais plėtojo gebėjimus įgyvendinti uosto, jos prieigų apsaugos ir gynybos operacijas.

Karinių jūrų pajėgų vadas jūrų kapitonas Giedrius Premeneckas atkreipė dėmesį į identifikuotas pamokas iš vykstančio karo Ukrainoje.

„Tos pamokos, ypač iš karinio jūrų laivyno Juodojoje jūroje, Lietuvos karinių jūrų pajėgų yra nuodugniai analizuojamos, pagal tai kuriami nauji pajėgumai ir koreguojamos mokymo programos. Turbūt pagrindinė ir vertingiausia pamoka yra ta, kad negalima nuvertinti laivybos laisvės, saugių tarptautinių jūrų kelių ir veikiančių uostų vertės“, – kalbėjo vadas.

„Lietuvoje kultūriškai ir istoriškai vyravo nuostata, kad jūra mus skiria nuo Vakarų Europos. Tiesą sakant, yra visiškai priešingai. Baltijos jūra jungia ir daro mus stipresnius. Todėl turime treniruotis ir toliau plėtoti savo tiek jūrinius, tiek kranto gynybos pajėgumus, kad būtume pasirengę jį apsaugoti ir ginti“, – pažymėjo jis.