Iš urvo puolė šunį

Rumpiškės kvartalo gyventojai pastebėjo ne tik žiurkes, bet ir jų urvus, kurių, laikui bėgant, tik daugėja.

„Iš vieno urvo iššoko žiurkė ant mano šuns, gerai, kad vaikinas nepasimetė, ir buvo pjautynės, bet ar tai normalu? Kur reikėtų kreiptis dėl graužikų naikinimo, nes urvai, kaip matote, prie įėjimo“, – feisbuko grupėje „Rumpiškės Kvartalas“ klausė gyventoja.

Po šio įrašo dalis klaipėdiečių ėmė piktintis ne dėl žiurkių invazijos į kiemus, bet dėl kačių trūkumo. Nesant kačių žiurkės ir pradėjo sparčiai veistis, o katės esą geriausios žiurkių gaudytojos.

„Mūsų rajone neberasi katino nė su žiburiu. Ir, va, prašau, rezultatai – „apėjome“ žiurkėmis“, – rašė kita moteris.

„Aš ir nesuprantu, kodėl katės trukdo rajono gyventojams ir kažkas jas nuodija, čia protu nesuvokiama“, – pritarė kita klaipėdietė.

Iš vieno urvo iššoko žiurkė ant mano šuns, gerai, kad vaikinas nepasimetė, ir buvo pjautynės, bet ar tai normalu?

Pasiskundė savivaldybei

Skundas dėl žiurkių jau pasiekė ir Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyrių.

Šio skyriaus Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Linas Lapinskas teigė, kad specialistai buvo nuvykę nurodytu adresu, bet žiurkių nematė.

„Savivaldybę pasiekė gyventojo laiškas apie tai, kad Rumpiškės g. 28 namo kieme žmonės mato žiurkes. Viešosios tvarkos skyriaus specialistai buvo nuvykę nurodytu adresu, tačiau žiurkių nebuvo pastebėta. Namo administratoriui bus siunčiamas raštas, kuriuo bus raginama, vadovaujantis Klaipėdos miesto sanitarijos ir higienos taisyklėmis, įvertinti bendrojo naudojimo patalpų švarą ir tvarką, graužikų išplitimą gyvenamojoje aplinkoje bei jų keliamas grėsmes gyventojų sveikatai. Taip pat informuoti gyventojus, organizuoti nustatytų higienos ir sveikatos apsaugos trūkumų šalinimą ir, esant poreikiui, organizuoti dezinfekciją bei deratizaciją“, – pažymėjo L. Lapinskas.

Specialistų teigimu, žiurkės veisiasi greitai, tad jų atsikratyti – itin sudėtinga, ypač jeigu nesiimama jokių priemonių.

Miestas turi problemą?

Gyvūnų globos namų „Nuaras“ vadovė Jurgita Gustaitienė teigė, kad prašymų dėl žiurkių išnaikinimo tikrai sulaukia.

„Tačiau mūsų tarnyba šitos paslaugos neteikia, tam yra kitos tarnybos. Reikėtų pradėti nuo klausimo, kodėl žiurkių yra. Yra keli faktoriai, pagrindinis – Klaipėdoje turime labai daug kačių. Žmonės labai pyksta ir nenori kačių turėti prie daugiabučių. Vis dėlto, jeigu kačių daug, tai rodo, kad miestas turi problemą. Kokią? Turi labai daug paukščiukų arba pelinių ir žiurkinių parazitų. Katės – natūralus biologinis reguliatorius, jas reikia mylėti, o ne nuodyti. Tegul žmonės renkasi. Man geriau šimtas kačių negu viena pelė, bet gal kažkam geriau šimtas žiurkių nei viena katė“, – svarstė pašnekovė.

Jurgita Gustaitienė. Vilmanto Raupelio nuotr.

Katės – lyg angelai sargai

Anot jos, katės kiemuose – tikri angelai sargai, kuriuos reikia prižiūrėti, kastruoti, maitinti, nes būtent jų dėka gyventojai apsaugojami nuo parazitų nešiojamų ligų ir kitų baisybių.

Tai yra labai pavojinga situacija ir galime turėti labai sunkių pasekmių.

„Reikia katėms leisti gyventi mieste. Antra problema, kuri yra tikrai didžiulė, – seniau komunalinių būtų ūkio tarnybos žiurkėms dėdavo žiurkių nuodų, bet šiuo metu žmonės taupo pinigus ir nebeužsako tokių paslaugų. Neužtenka nueiti į parduotuvę ir nupirkti žiurknuodžių bei juos pabarstyti. Žiurkės – vienas protingiausių gyvūnų, jos turi savo būrį, vadą, kuris tikrina, ką galima ėsti, ko ne, žino, kur apsistoti ir t. t., tad žiurkės – labai gerai organizuota armija. Nuspręsti, kaip tą žiurkę iš teritorijos išprašyti, turi tik specialistas“, – paaiškino J. Gustaitienė.

Situacija – pavojinga

Patartina namų bendrijoms sudaryti sutartis su graužikų naikinimo tarnybomis. Žiurkių nesunaikinus, jos gali išplisti po visą miestą ir pakenkti tiek gyventojams, tiek kavinių ir kitų įmonių verslui.

Taip pat graužikai nešioja ir platina blusas, kirminus, infekcines ligas, pasiutligę ir t. t.

„Jokiu būdu nereikėtų kačių atsivežti, jeigu joms reikės, jos pačios ateis į tą teritoriją. Katėms reikia netrukdyti, jų nenuodyti, nebaidyti, o šiuo atveju ypač. Jeigu žiurkės darosi alkanos ir pavojingos, reikia kreiptis į įmones ir sudaryti sutartis. Ir neužtenka vienam namui, prie kurio yra tų urvų, reikia visą kvartalą įvertinti. Manyčiau, kad šiuo atveju turėtų įsikišti ir savivalda, ir skirti parazitų naikinimui tam tikrų lėšų, galbūt kartu su bendrijomis užsakyti tarnybų paslaugas. Tai yra labai pavojinga situacija ir galime turėti labai sunkių pasekmių“, – tikino J. Gustaitienė.