Spaudė durimis?

Neseniai viena klaipėdietė surašė sukrečiantį skundą dėl autobuse įvykusio incidento.

Moteris nurodė, kad autobusų stotelėje ties Klaipėdos miesto poliklinika, važiuojant Jūrininkų stotelės link, 9-ojo maršruto autobuso vairuotojas mažametį vaiką su paspirtuku „auklėjo“ jį esą prispausdamas durimis ir taip neleisdamas naudotis viešojo transporto paslaugomis.

Moteris tikino, kad vairuotojas, nenurodydamas priežasties, vaiką išlaipino.

„Prašome įvardinti galimą viešojo transporto priemonę susisiekimui, kuria galėtų naudotis vaikai su paspirtukais. Kad jie galėtų saugiai pasiekti jų veiklai skirtas vietas – parkus“, – rašoma skunde.

Skundo autorė autobuso vairuotoją net vadino smurtaujančiu.

„Panaši situacija kartojasi nuolat, dalis vairuotojų nuolat pažeidžia apsiginti negalinčių mažamečių teisę į lygiavertę teikiamą paslaugą. Triukiniai paspirtukai nėra transporto priemonė, skirta susisiekimui“, – rašė miestietė.

Analizavo vaizdo įrašus

Viešosios įstaigos „Klaipėdos keleivinis transportas“ administracija tyrė šį skundą.

Vežėjo buvo paprašyta pristatyti nurodytomis valandomis važiavusio autobuso vaizdo įrašus.

Analizuota, ar tikrai vairuotojas galėjo panaudoti jėgą prieš mažametį – spausti jį durimis.

Įmonės atstovai nieko panašaus, kas buvo paminėta skunde, neaptiko.

Paspirtukams, kaip ir kitam bagažui, galioja Susisiekimo ministerijos nustatytos taisyklės.

„Informuojame, jog ištyrėme rašte nurodyto nutikimo faktines aplinkybes ir turime konstatuoti, jog tokio įvykio objektyviomis priemonėmis neužfiksavome. Neginčydami, kad aprašytas įvykis galėjo kada nors kur nors nutikti, darome prielaidą, jog rašte netiksliai nurodėte laiką arba vietą, arba maršrutą, todėl įvykio vertinti neturime galimybių“, – tikino įmonės „Klaipėdos keleivinis transportas“ direktoriaus pavaduotojas Andrius Samuilovas.

Jis taip pat akcentavo, kad paspirtukai neskirstomi į triukinius ar skirtus susisiekimui.

„Nes keleivių ir bagažo vežimo taisykles apibrėžiantys teisės aktai tokių kategorijų neišskiria. Paspirtukams, kaip ir kitam bagažui, galioja Susisiekimo ministerijos nustatytos taisyklės. Jas esame trumpai pakartoję ir savo keleiviams įmonės tinklalapyje“, – pabrėžė A. Samuilovas.

Andrius Samuilovas. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Paspirtukas – ne vežimėlis

Paspirtukais vadinamos įvairaus dydžio dviratės transporto priemonės nuo mažučio mechaninio vaikiško iki galingo elektrinio, tad netikslinant, apie kokią kalbama, gali įsivelti nepageidaujamos painiavos.

Keleivių ir bagažo vežimo taisyklėse nustatyta, kad paspirtuką galima vežtis tik tais atvejais, kai jis atitinka visus šiuos rankiniam bagažui keliamus reikalavimus.

Paspirtuko matmenų bendra suma turi būti ne didesnė kaip 120 cm. Paspirtukas turi būti švarus. Vežamas daiktas negali turėti smailių, pjaunančių ar galinčių sutepti autobuso apmušalus ar keleivių drabužius detalių.

Autobuso vairuotojui suteikta teisė priimti sprendimą, ar paspirtukas atitinka šiuos reikalavimus.

Todėl „Klaipėdos keleivinis transportas“ rekomenduoja, kad jei jau yra neišvengiama būtinybė vežtis papildomą mobilumo priemonę (pvz., paspirtuką), ji turėtų būti įpakuota į specialų dėklą ar turi būti kitaip izoliuotos nešvarios, smailios, galinčios sužeisti, įpjauti dalys.

Kartais diskutuojant paspirtukai lyginami su kūdikių ar neįgaliųjų vežimėliais, reikalaujant tokių pat vežimo teisių.

„Kūdikių ar neįgaliųjų vežimėlių naudotojai dažnai neturi alternatyvos viešajam transportui. O paspirtukas, pirmiausia – galingas elektrinis, yra skirtas ne būti vežamas, o kad juo pačiu būtų važiuojama. Ir kitų keleivių patirtys yra skirtingos: nesulaukiame nusiskundimų dėl bendrakeleivių su vežimėliais. To negalėtume pasakyti apie paspirtukininkus“, – akcentavo įmonės atstovai.