"Pasitaikė, kai žmonės bandė gudrauti. Gyvena priemiestyje, turi butą miesto centre ir prašė leidimo, nors ten negyvena, per metus apsilanko tris ar keturis kartus. Realiai leidimas jam nelabai reikalingas. Dėl to prisirišta prie gyvenamosios vietos deklaravimo", – pasakojo vedėjas.

Neliktų vietos kitiems

Anot R.Mockaus, jei būtų didinamas lengvatinių leidimų statyti automobilius centrinėje miesto dalyje skaičius, tai žmogus, atvažiavęs į šią teritoriją ir norintis susimokėti rinkliavą už valandą, neturėtų kur palikti automobilio. Visur stovėtų tik transporto priemonės su leidimais.

Vedėjas pabrėžė, kad tokia tvarka nėra jokia naujiena. Yra numatytas net atvejis, kai žmogus centrinėje miesto dalyje turi du ar daugiau butų.

"Tokiam asmeniui išduodamas vienas leidimas, kuris galioja visuose kituose objektuose. Atskiri leidimai kiekvienam objektui nėra išduodami", – aiškino vedėjas.

Tokia pat tvarka galioja ir būstų, esančių centrinėje miesto dalyje, nuomininkams.

Norėdami gauti lengvatinį leidimą, jie taip pat turi būti deklaravę gyvenamąją vietą tame būste.

R.Mockus patikino, kad pats leidimų neišdavinėja.

Pernai dar tą darė kitas savivaldybės skyrius, nuo metų pradžios ši funkcija buvo perduota viešajai įstaigai "Klaipėdos keleivinis transportas".

"Nežinau, kas čia patarė sudaryti panaudos sutartis. Negaliu to pakomentuoti", – teigė vedėjas.

R.Mockus atkreipė dėmesį, kad nebūtinai reikia pirkti metinį leidimą. Galima jį įsigyti ir penkioms, 10 dienų ar mėnesiui.

Vedėjo teigimu, vasarą tokie leidimai buvo labai paklausūs.

"Daug žmonių jais domėjosi ir įsigijo", – tvirtino R.Mockus.

Penkių dienų leidimas statyti automobilį vadinamojoje geltonojoje zonoje kainuoja 8,7, 10 dienų – 14, mėnesio – 29 eurai. Raudonojoje – 20, 30 ir 60 eurų atitinkamai.

Populiarėja užmaršumo mokestis

Pastaraisiais metais gerokai sumažėjo asmenų, kuriems skiriamos baudos už rinkliavos nesusimokėjimą, skaičius.

Vietoj administracinės atsakomybės jie geriau susimoka vadinamąjį užmaršumo mokestį – už visą dieną. Pastarasis įvestas nuo 2013 m.

Prieš šio mokesčio atsiradimą Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai surašydavo daugiau nei 17 tūkst. protokolų už šį pažeidimą.

Pernai jų skaičius sumažėjo iki 5 tūkst.

Prognozuojama, kad šiemet tokių protokolų bus dar mažiau.

Per pirmąjį šių metų pusmetį kontrolieriai surašė apie 2 tūkst. protokolų už šios rinkliavos tvarkos pažeidimus.

Nuo šių metų pradžios vadinamąjį užmaršumo mokestį reikia susimokėti iki kitos dienos 24 val. nuo pranešimo išrašymo datos.

Anksčiau tą reikėjo padaryti iki tos pačios dienos 24 val.

"90 proc. žmonių renkasi užmaršumo mokestį, o ne baudą", – komentavo Klaipėdos savivaldybės Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Vilius Valys.

Protokolų už rinkliavos tvarkos pažeidimus skaičiai

2012 m. – 17 223

2013 m. – 6 886

2014 m. – 6 527

2015 m. – 4 930