Bet tokias išdaigas humoristas dar būtų kentęs, jei ne pirmajame aukšte įsikūrusių kaimynų priekaištai.

"Kiaulė juk bėgioja kanopomis. Kartu su taksu imdavo siautėti. Kaimynai iš pradžių prašė, kad mes jai kokius batukus padarytumėme, kad netaukšėtų. Tuo metu buvo ir daugiau gyvūnų, dar du žiurkėnai augo. O taksas, kaip dera medžiotojui, nuolat kiaulę medžiodavo", – pasakojo R.Šilanskas.

Pasak šeimininko, kai paršelis Alfa ėsdavo, taksas pavirsdavo skraidžiojančiu šunimi.

Ėdė siaubingai daug, bet jis juk vietnamietis, ką iš jo paimsi?

"Jis suėsdavo savo ir šuns ėdalą. Tada pakišdavo nosį po takso pilvu ir pametėdavo jį į šalį. Taksas nuskrisdavo net kelis metrus. Ėdė siaubingai daug, bet jis juk vietnamietis, ką iš jo paimsi?" – dūsavo R.Šilanskas.

Kiaules gaudė visas miestas

Kiek kitokią, tačiau susijusią su paršeliais istoriją prisiminė kitas žinomas televizijos veidas Henrikas Vaitiekūnas.

"Aš pats gyvūnus dovanoju tik sau. Tačiau iš vaikystės man įsirėžęs vienas ypatingas ir gana kraupokas prisiminimas, susijęs su kiaulėmis. Tuo metu mes gyvenome Klaipėdoje, Beržų gatvėje. Tai galėjo būti apie 1958-uosius ar 1959-uosius. Tiksliai nepamenu metų, bet žinau, kad aš tuo metu jau lankiau mokyklą. O ją pradėjau lankyti 1956-aisiais", – pasakojo klaipėdietis.

Sovietiniais laikais dabartinio Klaipėdos universiteto teritorija priklausė kariniam daliniui.

"Tuo laiku karių maitinimui kareivinių teritorijoje buvo laikomos kiaulės. Vieną dieną į Klaipėdos miestą pabėgo gal šimtas kiaulių", – pasakojo H.Vaitiekūnas.

Nors nutikimai kariniuose daliniuose buvo ypač slepiami, tačiau šio fakto paslaptyje niekas nebegalėjo išsaugoti, nes kiaulės pasileido skersai dabartinės Herkaus Manto gatvės ir pasklido po parką bei aplinkines gatveles žviegdamos lyg pasiutusios.

"Visas rajonas gaudė žviegiančias kiaules. Anuomet tai buvo nedidelių namelių rajonas. Kai kur ten žmonės tyliai laikė savas kiaules, nors tai buvo draudžiama. O metas buvo varganas, mėsos parduotuvėse nebuvo. Va, ir pasileido per gatves ir parką ištisos šeimos, gaudydamos kariškių kiaules", – tikino H.Vaitiekūnas.

Savo maisto davinių puolė ieškoti ir sovietų dalinys.

Bet miestiečiai pasirodė buvę guvesni, kone didžioji dalis palaidų kiaulių jau buvo išgaudytos.

"Visi tyliai tempė jas į namus ir čia pat skerdė. Mums tą kartą nepasisekė. Nesugavome nė vienos. Tačiau kaimynai pagavo. Pamenu, atėjo pasidalyti, atnešė ir mums. Štai tokia makabriška istorija. Ir ji tikra, iš Klaipėdos gyvenimo", – prisiminė H.Vaitiekūnas.