Atidarymas – per šventę

Švenčiant Lietuvos karinių jūrų pajėgų 30-metį, laivas-muziejus "Sūduvis" bus iškilmingai atidarytas lankytojams šį penktadienį 15 val. Jūros šventės metu. Nuo 16 val. į vidų bus leidžiami pirmieji smalsuoliai.

Tai – ne kovinis, o taikos ir saugumo laivas. Jis ištisus dešimtmečius plaukiojo Baltijos jūroje užtikrindamas saugumą – jo įgula ieškojo pavojingo Antrojo pasaulinio karo palikimo – minų.

2019 m. Lietuvos karinės jūrų pajėgos kreipėsi į Jūrų muziejų ir pasiūlė jį perimti, įrengti ekspoziciją.

"Beveik trejus metus aiškinomės, įtikinėjome, susitikinėjome su visuomene, bendruomenėmis, telkėme sąjungininkus, lankėmės Krašto apsaugos ministerijoje. Būtent ši ministerija padėjo įrengiant muziejų laive", – pasakojo O.Žalienė.

Apmaudu, kai kalbama nežinant.

Išlaikė autentiškumą

"Sūduvis" yra technikos paminklas. Laivas pastatytas Brėmene 1956–1958 m. Jis unikalus tuo, kad yra vienas paskutinių išlikusių medinio korpuso tokio tipo laivų, atsparus sprogimams. Jame panaudotas ir specialus nemagnetinis metalas. Dabartiniai minininkai statomi iš plastiko arba naudojant nemagnetinį metalą.

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

Tokių minininkų buvo pagaminta apie pora dešimčių, vienas jų Vokietijoje, kitas Latvijoje taip pat paversti muziejais.

Įrengiant ekspoziciją stengtasi išlaikyti laivo autentiškumą. Paliktos senosios detalės, bus galima pamatyti šešių dešimtmečių senumo įrangą ir interjerą. Ekspozicijos pasakos apie karinių jūrininkų dalyvavimą įvairiose misijose.

Laivas-muziejus bus atidarytas visomis savaitės dienomis, išskyrus pirmadienį. Šeštadieniais jis veiks ilgiau – iki 19 val.

Bilietas suaugusiam žmogui kainuos 4 eurus, su nuolaida – 2 eurus.

Atidarymo dieną ir kiekvieną paskutinį mėnesio sekmadienį laivą-muziejų bus galima aplankyti nemokamai.

Apžiūrinėti laivo vidų nėra paprasta, takai čia – siauri, laiptukai – statūs. Todėl vienu metu jame galės būti ne daugiau kaip 50 lankytojų. Jiems padės susigaudyti ir atsakys į kylančius klausimus du Jūrų muziejaus darbuotojai.

Viduje įrengta vaizdo stebėjimo sistema apsaugos originalią įrangą nuo vandalų ir nemokamų suvenyrų mėgėjų. Iš išorės laivas stebimas ir saugomas saugos tarnybos.

Laivagalyje sumontuoti staliukai ir suoliukai, ten lankytojai galės pailsėti, o ateityje gal ir atsigerti kavos.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Peticijos – ne laiku

"Sūduvio" remontas kainavo apie 90 tūkst. eurų. Tai buvo pinigai, skirti laivui supjaustyti. Dar 150 tūkst. eurų sumokėta už krantinės sutvarkymą ir parengimą švartuoti. Ši pinigų suma uždirbta Jūrų muziejaus.

Sutartis dėl krantinės panaudojimo laivo švartavimui su savivaldybe sudaryta dvejiems metams. Po poros metų bus matyti, ar "Sūduvis" iš šios vietos bus išplukdytas, ar liks kur buvęs. Jeigu būtų nuspręsta rasti jam kitą vietą, savivaldybė ją turėtų įrengti savo lėšomis. Dabartinė vieta – saugiausia tokiam laivui.

Ilgą laiką miesto savivaldybėje buvo aptariamas faktas, kad šis laivas taps muziejaus dalimi, visuomenė kviesta aptarti geriausią vietą jam švartuoti. Bet tik tada, kai laivas pagaliau buvo atplukdytas į Dangę, prasidėjo kai kurių klaipėdiečių nepasitenkinimas.

Olga Žalienė. / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Lietuvos jūrų muziejaus direktorė O.Žalienė atviravo neseniai kalbėjusi su viena klaipėdiete, kuri postringavo, neva laivas esąs tarybinis, esąs karinis ir reprezentuojąs jėgos kultą.

"Apmaudu, kai kalbama nežinant. Juk laivas pastatytas Vakarų Vokietijoje, tai yra Lietuvos karinių pajėgų laivas. Nenorėkime būti sterilūs. Supraskime – trispalvė ant šito laivo saugo mus jūroje. Kalbame ne apie agresiją, puolimą, o apie Lietuvos saugumą. Kai visi tai suprasime, nebekils dėl laivo šioje vietoje diskusijų", – aiškino O.Žalienė.

Jūrų muziejaus Laivybos istorijos skyriaus vedėjas Edvinas Ubis pasakojo, kad lankytojai galės susipažinti, kaip laivas buvo valdomas, kaip jame gyveno jūrininkai, kokias funkcijas jis atliko.