- Asta Dykovienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Iš Klaipėdos kilęs katalikų dvasininkas Visvaldas Kulbokas, prieš kelias dienas Vilniaus arkikatedroje įšventintas į vyskupus, yra paskirtas apaštaliniu nuncijumi Ukrainoje. Jis vienintelis pasaulyje lietuvis, einantis tokias pareigas. Klaipėdoje viešėjęs Vatikano diplomatas pripažįsta, jog jo laukia nelengva tarnyba.
Šventinimus priėmė tėvynėje
– Kaip jaučiatės po šventinimo iškilmių?
– Labai normaliai, žinoma, šventiškai, bet labai paprastai.
– Kodėl nuspręsta jūsų įšventinimą į vyskupus atlikti Lietuvoje?
– Labai dažnai, ypač nuncijų, konsekracijos vyksta Romoje, tačiau pandemijos laikotarpiu tokios šventės būna labiau ribotos, tad mano vadovai pasiūlė apeigas atlikti Lietuvoje. Vatikano valstybės sekretorius Pietro Parolinas pritarė. Man savo tėvynėje džiugiau buvo priimti šventinimus.
– Ar paskyrimas į Ukrainą buvo netikėtumas, ar nujautėte, kad gali „grėsti“ tokia misija?
– Nujaučiau, kad kada nors ateityje galiu sulaukti tokio paskyrimo, bet nemaniau, kad tai bus dabar. Siurprizas buvo, kad viskas taip greitai.
– Kada planuojate išvykti?
– Rugsėjo pradžioje mane turėtų priimti popiežius Pranciškus ir po susitikimo su Šventuoju Tėvu jau netrukus planuoju išvykti į Ukrainą.
Teigiamas pandemijos vaidmuo
– Ukrainoje situacija specifinė. Kaip esate nusiteikęs?
Rusijoje, kur man irgi teko dirbti, situacija yra žinoma ir gana aiški – yra tokia, kokia yra. O Ukrainoje ji yra besikeičianti.
– Ten labai sudėtinga tiek politinė, tiek bažnytinė situacija. Pavyzdžiui, Rusijoje, kur man irgi teko dirbti, situacija yra žinoma ir gana aiški – yra tokia, kokia yra. O Ukrainoje ji yra besikeičianti, tai todėl ten daugiau klausimų. Politinė ar bažnytinė padėtis ten gali pasisukti tiek į vieną, tiek į kitą pusę. Jau prieš dvejus trejus metus pasaulyje bendrai įsivyravo chaotiška įvykių eiga. Atrodė, kad valstybių vyriausybės tampa vis silpnesnės, nes demokratinėse šalyse valdžiai sunku turėti konsensusą, jos yra vis labiau koalicinės, vis sunkiau randa ryžtingų sprendimų. Todėl nekeista, kad ima dominuoti diktatūros, jos tampa ryškesnės, nes turi aiškią idėją. Ir tokio chaoso fone jos yra netgi laiminčios, nes niekas joms neturi priešnuodžio, kadangi demokratinėse šalyse, kur politinės jėgos yra fragmentuotos, sunku turėti bendrą poziciją. Kitas svarbus dalykas, kad senų konfliktų vis nepavyksta išspręsti ir jų randasi vis naujų.
– Kokią įtaką, jūsų nuomone, visam tam pasaulinio chaoso brendimui turi antrus metus besitęsianti pandemija?
– Dar prieš kokius trejus metus man buvo neramu dėl bendros tarptautinės situacijos trapumo. Ir prasidėjusi COVID-19 pandemija tarsi užėmė to brendusio pasaulinio chaoso vietą. Manau, kad ši pandemija atlieka ir tam tikrą pozityvų vaidmenį, šiuo metu pristabdant pasaulinio politinio chaoso gilėjimą. Dabar daug dėmesio yra sutelkta į pandemiją, atsirado šiek tiek didesnis santykių koordinavimas tarp šalių, nes visus sieja bendras sunkumas, bendras iššūkis. Šia prasme įžvelgiu teigiamą pandemijos vaidmenį.
Moralinės institucijos statusas
– Jums teko nemažai dirbti nunciatūroje Libane. Ar domitės, kokia šiuo metu ten yra situacija?
– Ten padėtis yra tokia sunki, kad net sudėtinga ją įvardyti. Ten faktiškai žmonėms neįmanoma gyventi – nėra vaistų, neveikia ligoninės, neveikia mokyklos, nėra darbo, nėra pinigų.
– Ar Vatikanas palaiko tarptautinius santykius su Afganistanu?
– Mano žiniomis, ne. Santykiai yra užmezgami su tomis šalimis, kurių valdžia to nori. Ir nebūtinai tai būna katalikiškos arba krikščioniškos šalys. Yra daug musulmoniškų šalių, su kuriomis Vatikanas palaiko tarptautinius santykius. Paprastai, kai situacija yra nestabili, valstybės neskuba užmegzti santykių, kurie neneša greitos ekonominės naudos. Tokios šalys kaip Afganistanas, kurioms reikia išeiti iš karo, pirmenybę teikia santykiams su valstybėmis, galinčiomis paremti ekonomiškai arba politiškai. Šventasis Sostas yra labiau moralinė institucija. Kai situacija yra stabilesnė, tada šalys pradeda galvoti apie santykių užmezgimą su Šventuoju Sostu.
Vizitinė kortelė
V.Kulbokas gimė 1974 m. gegužės 14 d. Klaipėdoje. Baigęs vidurinę mokyklą aukso medaliu, įstojo į Telšių kunigų seminariją.
1998 m. liepą įšventintas kunigu.
1994–2004 m. studijavo Romoje, Popiežiškajame Šventojo Kryžiaus universitete, kur įgijo bažnytinės teisės licenciato ir teologijos daktaro mokslinius laipsnius.
Tuo pat metu Popiežiškojoje bažnytinėje akademijoje jis rengėsi Šventojo Sosto diplomatinei tarnybai, į kurią buvo priimtas 2004 m. liepos 1 d.
Iki išrinkimo arkivyskupu ir paskyrimo apaštaliniu nuncijumi prelatas V.Kulbokas dirbo nunciatūrose Libane, Nyderlanduose, Rusijos Federacijoje, Kenijoje, Vatikano valstybės sekretoriato Skyriuje ryšiams su valstybėmis.
Klaipėdietis V.Kulbokas – vienas iš keturių lietuvių dvasininkų, per pastaruosius tris šimtus metų turėjęs galimybę mokytis Popiežiškojoje diplomatinėje akademijoje Romoje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Klaipėdiečiams paruošti ir siunčiami mokestiniai pranešimai už atliekų tvarkymą 2025 m.
Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (KRATC) informuoja, jog Klaipėdos miesto daugiabučių gyventojams ir verslo įmonėms savitarnos svetainėje https://mano.kratc.lt jau paskelbti mokėjimo pranešimai už atliekų tvarkymą 2025 m. ...
-
Specialiųjų poreikių turinčių vaikų integracijai – milijoninė investicija
Klaipėdos savivaldybė pritraukė 1 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) lėšų, kurios bus panaudotos didinant specialiųjų poreikių turinčių vaikų integracijos galimybes. ...
-
Paukštyne – gripo protrūkis: nugaišo per 30 tūkst. vištų
Praėjusią savaitę Lietuvoje nustačius pirmąjį šiemet paukščių gripo atvejį laukinėje faunoje, gripo protrūkis jau užfiksuotas Šilutės rajono Vilkyčių paukštyne, iš daugiau nei 246 tūkst. ten laikomų vi&scaron...
-
Gėlės – ant sovietų karių kapų
Sausio 28-oji dabartinių klaipėdiečių vertinama skirtingai. Vieni šią dieną su gėlėmis skuba prie tarybinių karių kapų. Kiti kalba apie tai, kad šią dieną neliko senosios Klaipėdos, miestas ištuštėjo ir nuo šio...
-
Bevardei gatvei Nidoje siūlomas naujas pavadinimas
Bevardei gatvei Nidoje siūloma suteikti rašytojo Tomo Mano gatvės pavadinimą, skelbia Neringos savivaldybė. ...
-
Klaipėdos universitete – diskriminacijos atvejis: skundą pateikė buvęs karys
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba Klaipėdos universitete nustatė diskriminacijos atvejį socialinės padėties pagrindu. Pasak tarnybos, į aukštąją mokyklą norėjęs įstoti buvęs karys savanoris negavo pusės papildomo konkursinio balo u...
-
Iškeltas „Saulės“ mokyklos vainikas
Klaipėdos rajone Trušeliuose vyko statomos „Saulės“ mokyklos vainiko iškėlimo ceremonija. Renginio vedėjai priminė, kad lietuviai tokį statybų etapą, kai keliamos gegnės, vadindavo kazilinėmis. Jų metu ant stogo buvo i&scar...
-
Klaipėdiečiai sunerimo: kokiu tikslu kertami krūmai?
Įvairiose uostamiesčio vietose rangovai ėmėsi menkaverčių krūmų šalinimo. Tačiau akylūs klaipėdiečiai sunerimo – kokiu tikslu yra kertama? ...
-
Klaipėda investuoja į sveikatą: reikšmingi pokyčiai ir ateities tikslai
– Gerb. Mere, kokie svarbiausi darbai ir pokyčiai Klaipėdos miesto sveikatos sistemoje įvyko per pastaruosius metus? – Šiuo metu Lietuvoje sveikatos srityje vykdomos šešios reikšmingos reformos, kurios apima asmens s...
-
Reabilitacijos klinikos pacientai – permainingų orų atspindys
Ambulatorinės reabilitacijos ir kardiologijos klinikos „Testas“ kineziterapeutai iš patirties žino: praėjus kelioms savaitėms po plikledžio padaugės tam tikros kategorijos pacientų. Jiems būtiną reabilitaciją po patirtų traumų st...