"Europiados" organizatoriai pripažįsta, kad itin daug pastangų ir jėgų visomis festivalio dienomis atidavė savanoriai. Būtent šie klaipėdiečiai galėtų būti drąsiai vadinami pilietiškiausiais.

"Europiados" savanorių grupės vadovas Mindaugas Bružas pripažino, kad savanoriauti šio festivalio metu susirinko itin daug nuostabių klaipėdiečių. Ir nors šventės dienomis būta įvairių nesusipratimų ir nesklandumų, visi jie jau seniai pasimiršo.

Iš viso norą dirbti savanoriais "Europiadoje" pareiškė beveik 400 klaipėdiečių, tačiau vėliau dalis jų savanoriauti dėl asmeninių priežasčių negalėjo, tad festivalio metu talkino 220 klaipėdiečių.

M.Bružas teigė, jog savanoriauti galėjo visi norintieji – nei amžiaus cenzas, nei kiti atrankos kriterijai jiems nebuvo taikomi.

"Savanorystė yra kažkas neįtikėtina ir fantastiška, Lietuvoje tai visiškai nauja, tad jei jau žmogus pats pareiškė norą talkinti, negi dar atrankas rengsime? Tai būtų visiška nesąmonė. Tad priėmėme visus – vienintelė sąlyga buvo ta, jog savanoris turėjo mokėti bent vieną užsienio kalbą – rusų, anglų, vokiečių ar kokią kitą", – pasakojo M.Bružas.

Jo teigimu, savanoriai padarė išties daug, tad daugelis jų paliko itin gerus įspūdžius į renginį atvykusiems užsieniečiams. M.Bružas prisiminė, jog festivalio dalyviai iš svečių šalių ilgai negalėjo patikėti, kad mūsų savanoriai dirbo be jokio atlygio. Anot jo, svetur įprasta, kad už tokį talkininkavimą yra mokamas atlyginimas.

"Visi stebėjosi ir džiaugėsi, kad klaipėdiečiai tokie draugiški, geri ir nuostabūs žmonės. Žinoma, tai džiugino ir mus, juk nuo savanorių daug kas priklausė – švenčių dienomis jie atspindėjo miesto veidą. Labai džiugino, jog "Europiados" prezidentas Brunas Pitersas prieš išvykdamas pasakė, kad Klaipėdoje surengta "Europiada" buvo geriausia per visą dešimtmetį", – džiaugėsi M.Bružas.

Pašnekovas įsitikinęs, jog mažiausiai 50 proc. šventės dalyvių nuotaikos nulėmė savanoriai. Tik nuo jų priklausė, kokį įspūdį ir įvaizdį jie susidarys ir apie patį uostamiestį, ir apie jo gyventojus.

Pasak M.Bružo, švenčių metu neapsieita ir be medikų – kone kasdien savanoriai šventės dalyvius lydėjo į ligonines, kuriose buvo stengiamasi suteikti jiems reikiamą pagalbą.

Jis prisiminė, jog neįtikėtiną pilietiškumą festivalio metu parodė kelios savanorės, kurios, pamiršusios visus asmeninius reikalus bei norą dalyvauti šventėje, ligoninėje pasikeisdamos slaugė vieną dalyvę, kuriai netikėtai trūko apendiksas.

Toks visų jų geranoriškumas, supratimas ir pagalba, pasak M.Bružo, šventės dalyviams paliko išties didelį įspūdį, o norą bent kartą sugrįžti į Klaipėdą dar labiau sustiprino.