Žinia pasklido it virusas

Įrašu, įspėjimu ir nuotrauka su vyriškio atvaizdu bei uždengtais vaikų veidais buvo pasidalinta feisbuko Klaipėdos mamyčių „Happy mama Klaipeda“ ir „Bandužiai – Mogiliovas – Laukininkai“ grupėse.

Iš Klaipėdos mamyčių grupės įrašas netrukus buvo pašalintas, tačiau kitoje grupėje jis liko, būtent čia pasipylė dešimtys komentarų.

Įrašą penktadienio rytą paskelbė viena klaipėdietė.

„Sveiki, mieli tėveliai, prašau pasidalinti, kažkoks keistas vyras vaikšto, bando bendrauti su vaikais, pasakoja apie karą, kažkokią istoriją sukūrė, kad anūkė čia gyveno ir neranda. Klausė vaikų vardų, būkite atsargūs ir aiškinkite vaikams, kad su nepažįstamais nebendrautų“, – rašė moteris.

Šiuo įrašu iš viso buvo pasidalinta per šimtą kartų, tad žinia apie neva blogų ketinimų turintį vyriškį pasklido it virusas.

Pasijautė prokurorais?

Komentarų – apstu įvairių. Vieni buvo dėkingi, kad asmuo viešinamas, visiškai nesigilindami, kad apie jį skelbiama netiesa. O kiti suskubo vyriškį ginti.

„Ar jis jau įtariamasis? Gal jau paskelbta paieška? Kodėl jis demonstruojamas, o aplinkiniai užpaišomi? Ar ne per daug sau leidžiame būti ir prokurorais, ir teisėjais? Greitai į kiemą bus baisu išeiti, nes gali būti identifikuotas kaip koks nors maniakas. Suprantu, kad reikalingas budrumas, tai net pagirtina. Bet ar neatrodo, kad gan dažnai perlenkiame lazdą? Ir vaizduodami teisinguosius, patys elgiamės nusikalstamai“, – svarstė klaipėdietis Aidis.

Būtent šis komentatorius buvo užpultas, esą įrašo autorė vyriškio neva nekaltino.

„Žmonės įspėti ir tiek. Kur parašyta nors vienas žodis, kad autorė jį kaltina?“ – atrėžė Karina.

Auklėja internete

Dar viena klaipėdietė tikino tą patį vyrą mačiusi bare.

„Šis vyras ateina kartais į barą išgerti, viena pažįstama jį žino, neatrodo blogas, tiesiog keistas nuo gyvenimo smūgių (kiek žinau). Visada nori pasakoti istorijas visokias, pasišnekėti. Nepiktybinis“, – tikino moteris.

Tačiau ir jai buvo paaiškinta, kad suaugusiesiems esą derėtų bendrauti su suaugusiaisiais, o ne su vaikais.

„Tai jei matau vaiką, laužantį medžius ar šiukšlinantį, ir pasakau, kad negalima šitaip, tai aš jau įtariamasis?“ – teiravosi Vytautas.

Bausmė – laisvės atėmimas

Nors tiesiogiai nepažįstamasis nebuvo apkaltintas pedofilija ar kitais nusikalstamais veiksmais, įrašas daugiausia sukėlė neigiamą reakciją. Daugeliui veikiausiai jis asocijavosi su aliuzija į galimus pedofilinius veiksmus.

Dėl šios priežasties – šmeižto – įrašą paskelbusiam asmeniui galėtų grėsti laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Mažai kam rūpi informacijos tikslumas.

Pagal Baudžiamojo kodekso 154 straipsnį, tas, kas per visuomenės informavimo priemonę paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, arba šmeižė asmenį, neva šis padarė tyčinį nusikaltimą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Už šiame straipsnyje numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas arba prokuroro reikalavimas.

Paskalos pribloškė žmoną

Visiškai kitokia istorija, nei buvo nupiešta feisbuke, paaiškėjo, kai apkalbų sulaukusiu įvykiu pradėjo domėtis dienraštis „Klaipėda“.

„Tai yra baisu, mūsų šeima yra sukrėsta“, – taip situaciją įvertino apkalbėto klaipėdiečio žmona, su kuria pabendravo žurnalistai.

Pasirodo, kad šešiasdešimtmetis vyras buvo užsukęs į vieną pietinėje Klaipėdoje esantį daugiabučio kiemą, nes ieškojo savo anūkės.

Su dukra vyro santykiai nebuvo geri, tačiau anūkė senelį labai myli ir siekia bendravimo su juo.

Vyras, sužinojęs, kad dukra persikėlė į kitą butą, užsuko į daugiabučio kiemą.

„Nedidelis tas mūsų miestas. Važiuodamas dviračiu, jis užsuko į kiemą, pamatė vaikus. Užklausė, ar pažįsta tokio pat amžiaus, kaip jie, mergaitę. Pasakė anūkės vardą. Tai yra visiškai paprasta, buitinė situacija“, – pasakojo vyro žmona.

Paduotų į teismą

Senelis net neįtarė, kad kažkas jį slapta nufotografuos ir kad jo atvaizdas pasklis viešai.

„Perskaičiau komentarus ir pašiurpau. Visi, kaip vienas, puola kažkuo įtarinėti mano vyrą, vos ne pedofilu vadinti. Jei kas nors jam tai į akis pasakytų, jis prikultų tokį pilietį. Tai juk tradicinių vertybių žmogus“, – kalbėjo susijaudinusi vyriškio žmona.

Seneliui tą patį vakarą vis tik pavyko susitikti su anūke, mergaitė noriai bendrauja su seneliu ir džiaugėsi susitikimu.

„Žmonės internete leidžia sau bet ką. Niekas informacijos netikrina, reiškia tik savo nuomonę, o tai pateikiama kaip faktas. Už tokį šmeižtą mano vyras ir į teismą gali paduoti“, – užsiminė vyro žmona.

Gyvename nuomonių amžiuje

Komunikacijos specialistė Giedrė Vaičekauskienė patikino, kad šiuolaikinė visuomenė feisbuku patiki labiau nei tradicine žiniasklaida.

Vilniaus universiteto Žurnalistikos ir medijų tyrimo centro asistentė dr. G. Vaičekauskienė pripažino, kad visuomenė gyvena nuomonės amžiuje.

„Tai įgalina socialiniai tinklai, nes juose pasisakyti gali kiekvienas – ir ekspertai, ir autsaideriai, ten klesti demokratija, o kartu su ja nesibaigiantys ginčai, kiekvieno „tiesa“. Tiesa tampa tai, kas pasisako garsiau, aštriau, emocionaliau. Skaitmeninė aplinka suteikė galimybes gauti geros informacijos, bet taip pat ir nekokybiškos, nepatikrintos. Išties turime galvosūkį, kaip žmonėms atsirinkti kokybiškas žinias ir išmokti tas emocionalias naujienas tikrinti. O juk tikrinimas ir informacijos tikslinimas yra sunkus darbas. Kas nori to imtis?“ – klausė G. Vaičekauskienė.

Ji patikino, kad socialiniai tinklai užima nemažą dalį informacinio lauko.

„Daugybė žmonių faktiškai naujienas sužino tik iš socialinių tinklų“, – pabrėžė G. Vaičekauskienė.

Tinklai: komunikacijos specialistė G. Vaičekauskienė pastebėjo, kad socialiniuose tinkluose populiarumo sulaukia tie, kurių kalbėjimo tonas įžeidus, internautų aistras lengva audrinti agresyvia retorika. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Agresyvumas – populiarus

Socialinių tinklų amžiuje populiarumas kuriamas agresyviu tonu, atvirais įžeidinėjimais, paprasčiausiu nemandagumu, blogomis manieromis.

„Tiesmukiškas, konfliktą inicijuojantis tonas traukia dėmesį. Nemandagumas kaip emocija kuria neva autentiškos, tikros, paprastiems žmonėms savos asmenybės įspūdį. Žmonėms atrodo, kad jei kalbi agresyviai, esi įdomus, autentiškas. Populiarus. Neseniai ministrę Agnę Bilotaitę vienas meras pavadino višta. Stebėtina, tačiau patiktukus tokiam pasisakymui dėjo žurnalistai, kalbininkai ir net dvasininkai. Nemandagumas ir agresyvus kalbėjimas tapo norma, ir priimtinas todėl, kad daug piliečių tai remia. Kai kurie piliečiai po mero įrašu feisbuke patarė ir su keiksmažodžiais kalbėti. Taigi, informacijos daug, o žmonių smegenys nepasidarė didesnės, jie tingi apdoroti informaciją, ją tikrinti. Jie linkę pasiduoti emocijai. Toks tonas dabar visur: ir politikoje, ir gyvenime“, – reziumavo komunikacijos specialistė.