Gulėjo ligoninėje

Brandaus amžiaus klaipėdietė Irena pavasarį užsikrėtė koronavirusu. Liga rodė nagus – ilgą laiką nesisekė įveikti aukštos temperatūros, prasidėjo dusulys.

Moteris nelaukė, kol bus dar blogiau, išsikvietė greitąją medicinos pagalbą ir išvažiavo į ligoninę.

Ten ji praleido dešimt dienų.

Prisiminimai apie ligą išliks ilgam, moteris ir dabar jaučia jos pasekmes.

Po gydymo ligoninėje moteris ne kartą tikrino įrašus savo e. sveikatos paskyroje, ten aiškiai parašyta, kad ji sirgo koronaviruso sukelta liga.

Neseniai, kaip ir daugybė Lietuvos žmonių, Irena nusprendė įsigyti galimybių pasą.

Instrukcijos, kaip tai padaryti, labai aiškios ir suprantamos, moteris atliko visą veiksmų seką. Tačiau paso klaipėdietė negavo.

Siekiamybė: daugybė elektronine bankininkyste nesinaudojančių žmonių laukia, kada bus rasta daugiau būdų gauti galimybių pasą. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Tiesiog nusispjovė

Tada Irena nusprendė kreiptis į Registrų centrą, tikėdamasi, jog specialistai žinos, ką daryti.

Paaiškėjo, kad ir jie nieko negali.

„Mane nusiuntė pas šeimos gydytoją, tikino, kad ji bus kažko neužpildžiusi. Bet jei taip būtų, tai nematyčiau įrašo e. sveikatos sistemoje. Šeimos gydytoja patikino, kad viską padarė tinkamai ir dar kartą patikrino. Todėl iš jos pusės viskas sutvarkyta“, – pasakojo moteris.

Siuntinėjama iš vienos įstaigos į kitą ji nusprendė apskritai nesirūpinti galimybių pasu.

„Neturiu nei laiko, nei noro gaišti. Kaip nors išsiversiu be to galimybių paso, ne karo metas“, – reziumavo moteris.

Skundų nesulaukė

Valstybės įstaigos Registrų centro atstovas spaudai Mindaugas Samkus tikino, kad klientų skundų dėl neveikiančio ar stringančio technologinio galimybių paso veikimo nesulaukta.

Kiekvieną tokį atvejį reikia vertinti individualiai.

Tiesa, bendras telefonu ar internetu gaunamų užklausų kiekis pastarosiomis dienomis yra išaugęs.

Žmonių pateikiami klausimai susiję su galimybių paso atsiėmimu Registrų centro klientų aptarnavimo padaliniuose, jo praktiniu naudojimu, galiojimo terminu.

Patarė rašyti laišką

„Sulaukiama užklausų, kai asmuo įsitikinęs, kad atitinka Vyriausybės patvirtintas sąlygas ir jam priklauso galimybių pasas, tačiau sistema neleidžia jam jo gauti. Kiekvieną tokį atvejį reikia vertinti individualiai ir patikrinti, ar e. sveikatos sistemoje duomenys yra įvesti, ar tai padaryta korektiškai ir be klaidų. Pavyzdžiui, neseniai įsigaliojusi naujovė galimybių pasą gauti asmenims, turintiems pakankamai antikūnų, reikalauja, kad serologinis antikūnų tyrimo rezultatas į e. sveikatos sistemą būtų įvestas žodžiu „Teigiamas“, jei antikūnų kiekis yra pakankamas. Tik tokiu atveju sistema atpažins šį rezultatą ir sugeneruos asmeniui galimybių pasą“, – paaiškino M.Samkus.

Asmenims, susiduriantiems su panašiais, kaip klaipėdietės Irenos, nesklandumais, patariama parašyti elektroninį laišką adresu e.sveikata@registrucentras.lt, nurodant savo vardą, pavardę ir asmens kodą, kad būtų galima tinkamai identifikuoti ir išnagrinėti konkretų atvejį.

Registrų centro atstovas priminė, kad kaip alternatyvą galimybių pasui galima naudoti ir kitus dokumentus, įrodančius, kad žmogus yra persirgęs COVID-19 liga, yra nuo jos pasiskiepijęs, turi pakankamai antikūnų ar turi neigiamą mokamo PGR tyrimo rezultatą.

Išsamiau apie tai, kokie dokumentai gali būti naudojami, skelbia Sveikatos apsaugos ministerija.

Emocijos: iš vienos įstaigos į kitą siuntinėjamą žmogų anksčiau ar vėliau apima nusivylimas ir mintis, jog nebėra prasmės reikalauti to galimybių paso. (Evaldo Šemioto nuotr.)

Laukia antplūdžio

Pirmąją rugpjūčio savaitę Lietuvoje Registrų centro klientų aptarnavimo padaliniuose per dieną buvo išduodama vidutiniškai iki 1,4 tūkst. galimybių pasų, o neseniai šis skaičius priartėjo prie 3 tūkst.

„Tikėtina, kad artėjant rugsėjo viduriui, kai įsigalios nauji Vyriausybės patvirtinti reikalavimai, asmenų, norinčių gauti galimybių pasą, tik daugės“, – teigė M.Samkus.

Norintieji galimybių paso aptarnaujami be išankstinės registracijos.

Galimybių paso išdavimas užtrunka vos kelias minutes, atvykusiajam tereikia turėti savo asmens tapatybės dokumentą.

Kad nereikėtų be reikalo gaišti laukiant bendroje eilėje, patartina vizitui registruotis iš anksto.

Ieško daugiau būdų

Pagal dabar galiojantį reikalavimą galimybių paso QR kodą nuo šiol reikia atnaujinti kas 60 dienų.

Šiuo metu dar ieškoma būdų išplėsti šalyje galimybių paso spausdinimo vietų skaičių.

Dar neseniai kalbėjusi apie skiepobusus, šią savaitę ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pareiškė, kad galimybių pasai gali būti ir išvežiojami į namus. Tačiau kas už tai mokės, kol kas neaišku. Bet kuriuo atveju ši paslauga būtų teikiama mokesčių mokėtojų sąskaita.

Iki šiol vis buvo svarstomi ir kiti būdai.

Registrų centro Paslaugų valdymo direktorė Diana Vilytė kalbėdama per Lietuvos radiją teigė, kad jau rasti techniniai sprendimai dėl galimybių paso išdavimo „Sodroje“ ir vaistinėse, paslauga galėtų būti pradėta teikti šią savaitę.

Kiek anksčiau minėta, kad dėl šios paslaugos teikimo deramasi ir su Lietuvos paštu.

Praėjusią savaitę „Perlo“ terminalų tinklas paskelbė siūlantis nemokamai atspausdinti galimybių pasus gyventojams, nesinaudojantiems internetine bankininkyste ir elektroniniu parašu.

Per 2 tūkst. prekybos taškų visoje Lietuvoje turinčiame „Perlo“ terminalų tinkle kas mėnesį apie pusė milijono gyventojų apmoka maždaug 1,5 mln. sąskaitų.

Kaip skelbė šio tinklo atstovai, jei valstybė pritartų šiai iniciatyvai, galimybių pasus „Perlo“ terminalų tinkle būtų galima išduoti nuo rugsėjo. Įmonės IT komandai pakaktų poros savaičių  integracijai su e. sveikatos sistema sukurti.