PENKTADIENIS
2025 01 10 ▾
Vardadienius švenčia:
Agatonas, Ginvilas, Ginvilė, Vilhelmas, Vilius
2°
3
Orų prognozė ▾
Vilnius
2°
3
Klaipėda
2°
K
smulkus lietus
Daugiau...
Pranešk naujieną
Skelbimai Horoskopai

Gandrai grafiko nesilaiko

  • Teksto dydis:
  • Spausdinti
  • Gandrai grafiko nesilaiko
    Sugrįžimas: šiais metais į Klaipėdos apylinkes gandrai ėmė grįžti itin anksti – vienas pirmųjų pastebėtas jau vasario 4-ąją Vytauto Liaudanskio nuotr.

Nors Gandro diena, Gandrinės arba Blovieščiai minima tik šiandien, kovo 25-ąją, norint paminėti baltųjų gandrų sugrįžtuves, pirmieji gandrai iš žiemaviečių šiemet Klaipėdos apylinkes pasiekė dar vasario pradžioje.

Kovo 25 d. katalikiškame pasaulyje pažymima Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai diena. Lietuvoje šventė dažniausiai vadinta Blovieščiais – nuo slaviškų žodžių blagaja vestj ("geroji žinia").

Po nepriklausomybės atgavimo 1990 m. ši šventė dažniau imta vadinti Gandrinėmis. Mūsų protėviai manė, kad šią dieną iš šiltųjų kraštų parskrenda gandras, dar vadintas starkumi, gužu, gužučiu, garniu, busilu, bacioniu, gondru ir kt.

Nuo seno gandrus lietuviai labai gerbė. Tikėta, kad jie įsikuria pas gerus žmones ir atneša laimę sodybos, kurioje peri, šeimininkams.

Manyta, kad gandras gali nulemti sėkmingą santuoką, atnešti naujagimį, išgydyti nuo įvairių ligų, apsaugoti nuo perkūnijos ir pan.

Žinoma daug su gandru susijusių ateities spėjimų. Tikėta, kad pirmą kartą pamatytas gandras gali nulemti žmogaus likimą visiems metams.

Pavyzdžiui, jei pirmą kartą pamatai gandrą skrendantį – viskas puikiai ir sparčiai eisis. Skrendantis gandras rodo, kad tais metais daug keliausi.

Jei pirmą kartą pamatai gandrą tupintį – viskas tais metais eisis iš lėto, teks daugiau sėdėti vienoje vietoje.

Netekėjusioms merginoms pamatytas skrendantis gandras reiškė, kad jos tais metais ištekės, tupintis – kad dar liks savo tėvų namuose.

Palankiau pirmą kartą pamatyti skrendantį gandrą.

Anot etnografų, Žemaitijoje šią dieną ruošdavo vaišių, gamindavo kanapinių pyragėlių, šaltanosių.

Rytų Aukštaitijoje iš įvairių javų miltų keptos bandelės, vadintos kaukorais, kratiniu ir pan. Švenčionių apylinkėje bandelės vadintos baciono pyragu.

Tai buvo apeiginis maistas, gamintas norint padidinti javų derlingumą. Per Gandrines vaikai ant tvoros stulpų ar medžių rasdavo pakabintų bandelių. Buvo sakoma, kad tai sugrįžusio gandro lauktuvės.

Šią dieną vengė sunkių darbų, buvo paprotys vaišintis ir vaišinti kaimynus. Iš vienų namų į kitus reikėdavo eiti pamažu, pamėgdžiojant gandrą. Toks elgesys buvo vadinamas starkavimu arba gandravimu.

Šiame straipsnyje: gandraiGandrų dienagandrinės

NAUJAUSI KOMENTARAI

VISI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Galerijos

  • Trilerio „Emilija Perez“ premjera Lietuvoje Trilerio „Emilija Perez“ p...
  • Avarija kelyje Vilnius–Šalčininkai Avarija kelyje Vilnius–Šal...
  • Leipalingyje rastų partizanų palaikai, saugomi Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre Leipalingyje rastų partizan...
  • Teismas ėmėsi mergaitės pagrobimu kaltinamo Filipavičiaus bylos Teismas ėmėsi mergaitės pag...
  • Palucko susitikimas su verslo atstovais Palucko susitikimas su verslo ...
  • Europos taurė: Vilniaus „Wolves-Twinsbet“ – Sopoto „Trefl“ 74:97 Europos taurė: Vilniaus „Wo...
  • Vilniaus „Žalgiris“ surengė pirmą treniruotę Vilniaus „Žalgiris“ suren...
  • Metropolito Chrizostomo laidotuvės Metropolito Chrizostomo laidot...
  • Supjaustyta Kauno eglutė Supjaustyta Kauno eglutė...
  • KAM sudaromas 2025 m. karo prievolininkų sąrašas KAM sudaromas 2025 m. karo pri...
Daugiau straipsnių

Apklausa

Ką manote apie valdančiąją koaliciją?

Iš viso balsų: 2459
Savaitės apklausa: 
0

diena.lt

Renginių organizavimas

diena.lt_728x90_desktop_sticky_DFP