Pametė savo vyrą

Kiekvieną dieną paplūdimį nuo 9 iki 21 val. prižiūrintys gelbėtojai žmonėms gelbsti įvairiose situacijose. Kartais tenka ieškoti ne tik pasiklydusių vaikų, bet ir pasimetusių suaugusiųjų.

„Prie jūros visada yra grėsmė paskęsti, tačiau žmonės į mus kreipiasi ir dėl kitų priežasčių. Vieni ateina paprašyti pagalbos įkandus erkei. Kitiems pagelbstime mes, pavyzdžiui, neretai gelbėtojai pamato, kad žmogus užmigo kaitinant saulei, nueiname, perspėjame, kad gali nudegti. Buvo atvejis, kai moteris pametė savo vyrą, prašė pagalbos jį surasti, radome jį kitame paplūdimyje“, – pasakojo „Klaipėdos paplūdimių“ gelbėtojų vadovas Aleksandras Siakki.

Gelbėtojai dažnai sulaukia pasipiktinimo, kai aiškinamos paplūdimio taisyklės, prašoma žmonių nevartoti alkoholinių gėrimų ar palikti paplūdimį, kai ateina su šunimis.

A. Siakki pabrėžė, kad gelbėtojai iš poilsiautojų susilaukia pastabų, esą  jie – jokie pareigūnai. Tačiau akivaizdu, jog be gelbėtojų priežiūros tvarkos paplūdimiuose nebūtų, o ir žmonės jaustųsi mažiau saugūs.

Aleksandras Siakki / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Poilsiauja visokių žmonių

Gelbėtojai ne tik atrenkami pagal jų fizinius sugebėjimus. Remdamasis savo ilgamete patirtimi A. Siakki išrenka tuos jaunuolius, kurie, jo manymu, su šia svarbia pozicija susitvarkys ne tik fiziškai, bet ir emociškai.

Skirtinguose paplūdimių postuose vadovas paskiria gelbėtojus ne pagal jų pageidavimus, bet pagal gabumus ir patirtį.

„Skirtinguose paplūdimiuose renkasi skirtingi žmonės, taip jau yra, todėl reikia suprasti, kokio būdo ir kokių charakterio bruožų gelbėtojas gali budėti vienoje ar kitoje gelbėjimo stotyje“, – aiškino A. Siakki.

Kone svarbiausi gelbėtojo bruožai – atsakingumas ir drąsa. Tačiau gelbėtojų komandoje turi vyrauti ir itin stiprus tarpusavio ryšys. Vienoje pamainoje dirba apie 20 gelbėtojų, jie ne tik pasiruošę gelbėti žmones, bet ir padeda vieni kitiems.

Gelbėtoju tampama tik tada, kai išgelbėjama žmogaus gyvybė.

Skęsta vis rečiau

Kiekvienas gelbėtojas pasiruošęs dirbti akistatoje su mirtimi, tačiau ne kiekvienam teko išgelbėti kitą žmogų.

„Gelbėtoju tampama tik tada, kai išgelbėjama žmogaus gyvybė“, – pabrėžė gelbėtojų vadas.

Visgi drąsių ir savo darbą profesionaliai atlikusių jaunuolių yra. O ir darbo rezultatai per daugelį metų pakitę. Iki 2010 metų gelbėtojai vasaros sezonu išgelbėdavo nuo 60 iki 80 skenduolių, dabar vasaromis būna apie 20 skendimų.

Nelaimingų atvejų mažėja, nes nuolat kalbama apie grėsmes, vykdoma prevencija, gelbėtojai patruliuoja ir perspėja poilsiautojus.

Pasak A. Siakki, per 15 metų, gelbėtojų tarnybos metu nuskendo šeši žmonės, ankščiau per vieną vasaros sezoną nuskęsdavo du–keturi asmenys.

Gelbėtojai visada pasiryžę padėti ir gelbėti žmones tiek sausumoje, tiek vandenyje, tačiau vėliau padėkų dažniausiai neišgirsta.

„Aišku, ištraukus skendusįjį nesitiki, kad jis pradės iš karto dėkoti, bet niekas nesugrįžta pasakyti „ačiū“, – tvirtino vienas gelbėtojų.