Beveik prieš ketverius metus Giruliuose duris atvėręs „Pajūrio kempingas“ jau spėjo tapti traukos tašku uostamiesčio svečiams, kurie pageidauja kokybiško, tačiau sykiu ir ekonominės klasės apgyvendinimo.

Jau pakloti pamatai

Neilgai trukus, kai bus įgyvendintas antrasis šio europinio projekto etapas, tikimasi dar labiau praplėsti tokių paslaugų pasiūlą.

Siekiant sumažinti sezoniškumo įtaką „Pajūrio kempingo“ veiklai bei sulaukti turistų ištisus metus, neilgai trukus bus pastatyta ir įrengta 12 stacionarių poilsio namelių, kurie bus tinkami apsigyventi ne tik vasarą, bet ir šaltuoju metų laiku.

Šį projektą įgyvendinančios savivaldybės Projektų atrankos ir analizės poskyrio vedėja Skaidrė Raudytė pasakojo, jog šiandien nameliams jau parengtos vietos, pakloti pamatai, tačiau tolesnius darbus pristabdė žiema.

Pasak specialistės, statiniai turėtų iškilti per porą mėnesių, jei tik tam bus palankios oro sąlygos. Nors projekto įgyvendinimo pabaiga numatyta 2013-ųjų lapkritį, tikimasi, kad naujų apgyvendinimo paslaugų kempingas galės pasiūlyti jau prasidedant turistiniam sezonui – balandį ar gegužę.

Užtikrins visus patogumus

Girulių kempingą administruojančio Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorė Romena Savickienė vylėsi, jog tuo metu jei ir ne visi, tai bent didžioji dalis stacionarių namelių jau galėtų priimti svečius ir nešti pelną.

Apie 25 kv. m ploto nameliai su miegamąja ir poilsio zonomis bus skirti apsistoti keturiems asmenimis.

Juose bus įrengta ir mini virtuvėlė su būtiniausia buitine technika, dušas, tualetas. Kad būstuose būtų galima apsigyventi bet kuriuo metų laiku, čia bus įrengti radiatoriai.

Šiam projektui realizuoti savivaldybė užsitikrino beveik 400 tūkst. litų ES fondų paramą.

Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro vadovė pripažino, jog antrojo projekto etapo įgyvendinimas itin reikšmingas tolesnei kempingo veiklai.

Pasak R.Savickienės, išsilaikyti vien iš dabar teikiamų paslaugų sudėtinga. Juo labiau tada, kai nelepina vasariški orai.

Įpareigoja ir žvaigždutės

„Praėjusių metų vasarą, kuri buvo šalta, pas mus akivaizdžiai apsilankė ir mažiau turistų, nes palapinėms ir kemperiams nebuvo daugiau alternatyvų. Prieš tai buvusios vasaros buvo palankios, tad sulaukėme gerokai daugiau svečių, išsilaikydavome be nuostolių“, – įvertino pašnekovė.

Be to, R.Savickienės teigimu, pasirūpinti stacionarių namelių įrengimu kempinge įpareigoja ir keturių žvaigždučių statusas.

Specifinio turistavimo būdo šalininkai Lietuvos pajūryje neturi daug alternatyvų. Čia kol kas veikia tik du europinius standartus atitinkantys kempingai, vienas jų – Giruliuose, kitas – Nidoje. Tiesa, neilgai trukus dar vienas toks kompleksas turėtų iškilti Nemirsetoje.

Anot R.Savickienės, uostamiesčio Turizmo ir kultūros informacijos centras aktyviai rūpinasi informacijos sklaida, kad Klaipėdos kempingą atrastų vis daugiau keliautojų.

Reklama sklinda ne tik per įvairias tarptautines asociacijas, bet ir iš lūpų į lūpas.

„Pas mus atvykę turistai tikrai džiaugiasi kempingu. Žinoma, turime tam tikrų minusų ir jų neslepiame. Pagrindinis – kad visiškai šalia kempingo driekiasi geležinkelis. Tačiau kitais aspektais tiek vieta, tiek apskritai visa infrastruktūra mūsų svečiams patinka“, – patikino pašnekovė.

Renkasi ne tik užsieniečiai

R.Savickienė pasakojo, kad didžiąją apsistojančiųjų „Pajūrio kempinge“ dalį sudaro poilsiautojai iš Lietuvos, jį „atranda“ ir vis daugiau turistų iš Vokietijos, Skandinavijos šalių. Kai kurie keliautojai čia apsistoja nebe pirmus metus.

„Keliavimas kemperiais yra atskira turistavimo rūšis. Tie žmonės, kurie yra juos įsigiję, net neįsivaizduoja galimybės keliauti kitaip. Tarkime, Olandijoje įprasta, kad vienu kemperiu naudojasi visa šeima, giminė – pavyzdžiui, mėnesį keliauja tėvai, mėnesį – vaikai, po to – broliai, seserys ir panašiai“, – pasakojo pašnekovė.

R.Savickienė pripažino, jog įvairiose tarptautinėse parodose dalyvaujantys uostamiesčio Turizmo ir kultūros informacijos centro atstovai įsitikino, kad kemperių turizmas kasmet tik auga, nes tai labai patogus poilsiavimo ir svečių šalių pažinimo būdas su neribotomis galimybėmis tiek maršruto, tiek kelionės trukmės požiūriu.

Poreikiai auga

„Didėja ne tik tokio turizmo apimtys, bet ir pati įrangos kokybė. Mes džiaugiamės į uostą atplaukiančiais kruiziniais laivais, gražesniais ir didesniais vieni už kitus, panašiai yra ir su kemperiais. Atsiranda tokių, kurie talpina mažą automobilį, kurie turi infrastruktūrą to, ko turbūt reikia visam gyvenimui. Pavyzdžiui, turistai iš tokių kemperių išvažiuoja mažu smartu ir toliau po apylinkes jau keliauja automobiliuku“, – šiuolaikines galimybes įvardijo specialistė.

Pasak R.Savickienės, natūralu, kad ir apgyvendinimo paslaugų tokiems turistams teikėjai turi taikytis prie vis augančių jų poreikių.

„Atsižvelgdami į tai, kempinge įdiegėme bevielį internetą. Taip pat planuojame, kad čia galėtų atsirasti laikinas maitinimo taškas. Tokia paslauga įprasta kempinguose. Kadangi kavinukė teiks sezonines paslaugas, stengsimės išnaudoti jau esančias patalpas“, – ateities planais dalijosi pašnekovė.

Skaičiai ir faktai

Pirmuoju projekto „Apgyvendinimo paslaugų plėtra Klaipėdoje, įrengiant kempingą pajūryje“ etapu 2009 m. pavasarį Giruliuose pastatytas kempingas, atitinkantis europinius reikalavimus. Jis suskirstytas į 3 zonas, kuriose išdėstytos vietos kemperiams, nameliams, palapinėms.

Kempinge, kurio teritorija siekia 2,8 ha, veikia universali sporto aikštelė, laužavietės, vaikų žaidimo aikštelė. Administraciniame pastate įrengtos patalpos maistui gaminti, valgyti, bendro naudojimo tualetai, dušai, prausyklos, mamos ir vaiko kambarys, pirtis bei kitos patalpos.

Kempingas įsikūręs 8 km nuo Klaipėdos centro, greta pajūrio regioninio parko, vos 500 m nuo jūros. Jame įrengta 50 vietų palapinėms bei 15-a nameliams ant ratų

Pirmuoju projekto etapu Girulių kempingo teritorijoje buvo įrengta ir būtina inžinerinė infrastruktūra poilsio nameliams statyti: vandentiekio, lietaus ir nuotekų, elektros ir apšvietimo tinklai, parengti pagrindai bei asfaltuoti privažiavimo keliai.

Kempingo įrengimo pirmojo etapo įgyvendinimo investicijos siekė 4,4 mln. litų.