T. Eikino teigimu, bendrovė nuo pat tyrimo pradžios prisiėmė visą atsakomybę ir yra pasiruošusi kompensuoti teismo patvirtintą žalą, pagrįstą mokslinėmis išvadomis.

„Šio proceso eigoje tikimės, kad bus atsakyta į esminį klausimą dėl žalos ir dėl žalos masto, nes iš byloje esančios medžiagos tiek Lietuvos mokslininkai, tiek tarptautiniai ekspertai, tiek prokuratūros ekspertai nenustatė, kad Kuršių marioms būtų padarytas poveikis“, – antradienį Šiaulių apygardos teisme žurnalistams teigė T. Eikinas. Jis vienintelis iš kaltinamųjų „gyvai“ dalyvavo posėdyje. 

„Taikos sutartis su gamta – pagrindinis siekis. O ko siekia Aplinkos ministerija – būtent taikyti metodika grįstą žalos skaičiavimą, kuris neatitinka tikrovės ir nesprendžia esminio klausimo – kokią naudą iš to gauna gamta. Siekiam atkurti aplinkos būklę į pirminę, ne sankcijomis ar bendrovės uždarymu, o išspręsti klausimą su gamta, prieš ją esame atsakingi, prieš ją nusidėjome“, – kalbėjo „Grigeo Klaipėdos“ vadovas.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas anksčiau BNS yra sakęs, jog jei byloje bus įrodyta bendrovės kaltė, jis nemato galimybės jai susitaikyti su valstybe. Anot jo, teisme gali būti siekiama nuneigti patį taršos dydį.

T. Eikinas yra vienas iš 14-kos bylos kaltinamųjų – fizinių asmenų. Atsakyti teks ir juridiniam asmeniui – bendrovei „Grigeo Klaipėda“.

Uostamiesčio bendrovės vadovas sako, jog jam šis „incidentas“ buvo staigmena, nes jis buvo tik pradėjęs vadovauti įmonei.

„Bendrovei pradėjau vadovauti 2019 metų gruodžio trečią, o 2020 metų sausio 7 dieną sužinojau apie šį incidentą. Faktiškai man net nebuvo pasibaigęs adaptacijos laikotarpis, kuris skiriamas įmonėje. Man pačiam tai buvo naujiena ir netikėtumas, bet būdamas bendrovės vadovu turi prisiimti tą teisinę atsakomybę, atstovauti bendrovei ir siekti, kad bendrovė savo poveikį, kurį sukėlė, pilnai pašalintų, atkurtų aplinką į pirminę būklę“, – teisme kalbėjo T. Eikinas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Paklaustas, ar neketino pasitraukti iš vadovo pareigų, jis teigė, jog tokios minties niekada nebuvo, nes jis tiki bendrove bei komanda.

„Padarysim viską, kad daugiau tokie dalykai nesikartotų ir padarysim daugiau, išimsim, ką ten išleidom“, – teigė T. Eikinas.

Anot T. Eikino, nuo 2020 metų sausio, kai prokurorai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl Kuršių marių taršos, buvo inicijuoti tyrimai su Lietuvos mokslininkais bei universitetais dėl aplinkos atkūrimo priemonių.

„Esame pasirinkę dvi – būtent nendrių biomasės šalinimas iš Kuršių marių ir paviršinių nuotekų valymo tinklų įrengimas Klaipėdos mieste. Kaip žinia, šitos priemonės ir Aplinkos ministerijos yra patvirtintos kaip pačios efektyviausios, kad spręstume būtent Kuršių marių būklės gerinimą“, – sakė įmonės vadovas.

Jo teigimu, iki šiol iš Kuršių marių įmonė pašalino apie 20 proc. jai inkriminuojamo azoto ir 55 proc. fosforo.

Be to, bendrovė pavasarį sudarė sutartį su Klaipėdos savivaldybe bei įmone „Klaipėdos vanduo“, pagal kurią finansuos dviejų paviršinių nuotekų valymo įrenginių projektavimą ir statybą Klaipėdoje.

Aplinkos ministras S. Gentvilas anksčiau yra sakęs, kad „Grigeo Klaipėda“ yra praradusi pasitikėjimą ir kritikavo įmonės suplanuotas investicijas į aplinkosaugą. Anot jo, jos turėjo būti padarytos dar įsigijus įmonę, prieš dešimtmetį.

Buvusi Aplinkos apsaugos departamento vadovė Olga Vėbrienė, vadovavusi įstaigai išaiškėjus taršai, yra teigusi, jog žalą aplinkai padariusieji privalo atkurti aplinkos būklę, esant galimybei – iki pirminės ir atlyginti visus nuostolius.

Aplinkos apsaugos departamentas pernai sausį Klaipėdos apygardos prokuratūrai pateikė daugiau nei 48 mln. eurų civilinį ieškinį dėl „Grigeo Klaipėdos“ aplinkai padarytos turtinės žalos atlyginimo. Ieškinys perduotas teismui ir nagrinėjamas kartu su baudžiamąja byla.

Antradienį Šiaulių apygardos teismas atvertė bylą, tačiau iš esmės nagrinėti nepradėjo, kol bus išspręstas klausimas dėl atsarginio teisėjo skyrimo. Jį teismo pirmininkas turėtų išspręsti iki artimiausio teismo posėdžio spalio viduryje.

T. Eikinas, „Grigeo“ prezidentas ir pagrindinis akcininkas Gintautas Pangonis ir dar trys ankstesni „Grigeo Klaipėdos“ vadovai, jos ir kitų įmonių darbuotojai kaltinami tuo, kad veikdami organizuotoje grupėje piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, sistemingai pažeidinėjo aplinkos apsaugos taisykles bei klastojo dokumentus.

Prokurorė Gina Skersinskytė anksčiau sakė, kad už taršą atsakingiems asmenims gali grėsti iki šešerių metų nelaisvės, o „Grigeo Klaipėdai“ gresia iki 5 mln. eurų bauda.

„Grigeo Klaipėdos“ tarša į viešumą iškilo 2020 metų sausį – tuomet prokurorai pradėjo tyrimą.