Už avarinį namą – 215 tūkst. eurų

Trijų aukštų daugiabutis Liepų gatvėje driokstelėjo 2006-aisiais.

Anuomet pirmuose dviejuose aukštuose glaudėsi socialinio būsto nuomininkai, trečiajame aukšte kelios šeimos turėjo savo privačius butus.

"Kaip benamiai abu dabar. Mes su žmona jau pensininkai. Senatvėje be namų likome, išsikraustėme į nuomojamą butą, viską praradome, ką buvome užgyvenę", – guodėsi klaipėdietis Jonas Dromantas.

Ilgai stypsojęs paramstytas basliais, šis daugiabutis per dešimtmetį nyko tiesiog akyse.

Klaipėdos miesto savivaldybė socialinio būsto nuomininkus iškeldino, konstatuodama, kad tai avarinės būklės pastatas.

Daugiabutį 2010 m. nuspręsta įtraukti į privatizuojamų objektų sąrašą.

Tačiau trečiajame aukšte butus turinčios šeimos taip ir liko gyventi avariniame name.

Pastatą už kreditą įsigijo du uostamiestyje žinomi verslininkai Tadas Petravičius ir buvęs Klaipėdos savivaldybės tarybos narys Mindaugas Žilys.

Jaunieji verslininkai apie 215 tūkst. eurų (740 tūkst. litų) pasiskolino iš Palangos kredito unijos.

Tačiau buvę verslo partneriai susipyko tarpusavyje, o turtą ir skolas jiems teko dalytis teisme.

"Viskas per "Kar kar" parką, į kurį M.Žilius tempė visus mūsų įmonės pinigus. Bet nelabai aš tenoriu sugrįžti prie tų laikų. Mes atsidalijome verslus, nors šis žmogus ir sugebėjo kišti pagalius į savo paties biznį. Neįtikėtina", – pasakojo įmonės "Memel City Projects" vadovas T.Petravičius.

Pinigai stogui – į balą?

Prieš keturis dešimtmečius statyto daugiabučio senbuvis J.Dromantas tikino, kad vieną dieną išvydę jaunuosius verslininkus prie namo slenksčio gyventojai buvo patikėję idėja miesto centre griūvantį namą paversti prabangių apartamentų pastatu.

"Jie aiškino, kad tuojau imsis darbų, pradėjo rinkti pinigus stogo remontui. Sumokėjau 15 tūkst. litų. Tačiau nulupę stogą ir uždengę tik dalelę jo, statybininkai pradingo. Nei stogo, nei pinigų, o įmonė, turėjusi vystyti šį projektą, ėmė slysti į bankrotą", – pasakojo J.Dromantas.

Kurį laiką gyventojai butuose glaudėsi net ir gyvendami be patogumų, o vėliau išsikraustė į nuomojamus butus.

Neteko dviejų butų

Žinoma uostamiesčio smuikininkė, Klaipėdos muzikinio teatro orkestro muzikantė Rasuolė Vizgaudienė tikino, kad ji neteko savo namų ir be galo graužiasi dėl susidariusios situacijos.

"Likome be stogo, be pinigų ir be namų. Nežinau, kokia ateitis bus. Aš šį butą, kaip jauna menininkė, gavau 1983 metais. Šalia mūsų gyveno poetas Edmondas Kelmickas. Labai puikiai sugyvenome. Vėliau šis šviesus žmogus išsikraustė, o mes perpirkome jo butą. Šalia įkurdinome vyro mamą, garbaus amžiaus aklą moterį", – tikino žinoma menininkė.

Po 2006 m. įvykusio sprogimo privačių butų savininkams buvo kilusi idėja bylinėti su Klaipėdos savivaldybe, nes, būdama namo bendrasavininkė, ši neužtikrino saugaus gyvenimo privačių butų turėtojams.

"Tačiau iš tuo metu administracijos direktoriaus pareigas ėjusios Juditos Simonavičiūtės išgirdome, kad nieko mes nepešime. Savivaldybė jo atsikratė", – kalbėjo R.Vizgaudienė.

Gyveno be elektros

R.Vizgaudienė prisiminė, kad, name išjungus šildymo sistemą, šeimos kurį laiką gyveno besišildydamos elektra.

"Naujieji pirmų aukštų savininkai žadėjo sumokėti mums už elektrą, nes namo šildymas jau buvo atjungtas. Tačiau sugedo elektros skaitikliai, mes dar dvejus metus šalome čia, iki 2014-ųjų. Baisu", – tikino smuikininkė.

Kitus naujų patalpų savininkų pažadus prisiminė ir J.Dromantas.

"Kai mūsų paprašė palikti savo butus, buvo pažadėta, kad bus padengtos nuomojamų butų sąskaitos. Juk mes savo namus turėjome ir nieko stogo sau virš galvos neprašinėjome. Tačiau nutiko taip, kad neturime namų ir dar kalti liekame", – vis tramdydamas jaudulį kalbėjo pensininkas J.Dromantas.

"Rašto su naujų savininkų įsipareigojimais nėra. Negalime nei į teismą paduoti, nei ką nors pakeisti. Turime sėdėti ir laukti. Esame įkaitai", – atsiduso R.Vizgaudienė.

Išsikėlus paskutiniams gyventojams, nuplėšus senąjį stogą, o taip ir neuždengus naujojo, namas ėmė visai irti.

"Mes sumokėjome apie 10 tūkst. eurų renovacijai. Dabar dar 5 tūkst. eurų prašoma. Nėra taip, kad mes trukdome renovacijai. Tegul jie nors kokius darbus pradeda, tik tuomet vėl prašo pinigų. Kam mums dar kartą savo lėšas įdėti, jei nežinia kur yra stogui supirktos medžiagos", – kalbėjo R.Vizgaudienė.

Ieško kaltų

Namo senbuvių priekaištų, kad atėjūnai kaimynai kalti dėl sunykusios nekilnojamojo turto vertės, kiti šio namo bendraturčiai nenori girdėti.

Klaipėdietis Kęstas Kavunenka, šiame name įsigijęs butą, aiškino, jog tai namo senbuviai kone kalti, kad namo rekonstrukcija nepajuda iš vietos.

"Jie neduoda sutikimo statyboms ir patys kalti, kad viskas stovi. Nereikia puoselėti vilčių, jog kažkas dar jiems ir butus suremontuos. Jie – tokie pat namo bendraturčiai, kaip ir visi kiti", – aiškino kitas šio namo bendraturtis.

Smuikininkė R.Vizgaudienė su J.Dromantu mano priešingai.

"O kas kaltas, kad būstas nuvertėjo, liko kiauras be stogo, lubos įkrito? Ar tai ne naujųjų verslininkų atsakomybė? Jei sugadinai, sutaisyk, o po to kalbėk. Mes turėjome namus, o dabar esame išvaryti į gatvę. Esame kaip padegėliai", – piktinosi moteris.

Trečiasis šiame name butą turintis klaipėdietis Audrius Trimokas taip pat palaikė kaimynų nuomonę.

"Verslininkai bankrutavo ir dar mus vėjais paleido. Turėjau butą, o dabar turiu tik inventorinį numerį. Dar teks nemažai investuoti. Šie verslininkai laikosi tokios principo: pinigai – ryte, o kėdės – vakare", – nuomonę išsakė kitas šio namo bendraturtis.