Klaipėdos apskrityje šiuo metu užregistruota 15,4 tūkst. bedarbių. Tačiau darbdaviai vis tiek skundžiasi, kad gerų darbuotojų ir su žiburiu nerasi. Net nekvalifikuoto darbo ieškotojai nori didelių atlyginimų, lankstaus darbo grafiko ir dar nedidelio darbo krūvio.

Lygiuojasi į Z.Zepkiną?

Šalia uostamiesčio įsikūrusios smulkios įmonės vadovas dienraščiui atviravo, kad jau pusmetį negali surasti tinkamų darbininkų, o sutiktieji panašūs į šalies garsiausio bedarbio titulą pelniusį Zenoną Zepkiną, kuris teigia, kad reikalavimas atidirbti valstybei socialines pašalpas yra nusikaltimas.

"Nuolat ieškau naujų žmonių, talpinu skelbimus laikraščiuose ir internete, bendradarbiauju su Darbo birža. Nėra iš ko rinktis, tenka priimti į darbą tuos, kurie ateina. Situacija yra tragiška. Turėjau jaunus du vaikinus, dirbo ne vienus metus, tačiau išvyko laimės ieškoti į užsienį. Va tada ir prasidėjo. Kiekvienas naujo pretendento apsilankymas vis labiau kėlė šypseną, o dabar jau juokas pro ašaras. Žmonių nėra", – pasakojo Edvinas.

Nekvalifikuotam darbui vyras buvo priėmęs trisdešimtmetį klaipėdietį. Tačiau po dviejų savaičių pravaikštų teko su juo atsisveikinti.

"Kol visa Lietuva diskutavo apie naująjį Darbo kodeksą, tik šypsojausi, nes va tokie net nežino, kas tai yra. Darbuotojas užgėrė ir ramia sąžine į darbą neatėjo dvi savaites. Skambinau, bariau, įkalbinėjau, grasinau, kad atleisiu už pravaikštas, niekas neveikė. Tokiems – nusispjauti", – pasakojo klaipėdietis.

Darbdaviui – SMS žinutė

Kitas veikėjas sugebėjo parašyti tik SMS žinutę: "Tai kiek mokėsi?"

"Štai taip žmogus prisistato darbdaviui. Baisu. Kitas esą ne pirmus metus darbo nerandantis pažįstamų giminaitis pažadėjo, kad prisistatys pirmadienį, nes labai ieško darbo. Laukiau, laukiau, taip ir nesulaukiau. Spėju, kad nelabai jam to darbo reikia. Visi tik skundžiasi, kad darbų nėra, o iš tiesų tai niekas nenori dirbti", – apie savo patirtį pasakojo Edvinas.

Vos įdarbintam darbininkui vyras sutinka mokėti 300 eurų. Jei žmogus turi vairuotojo pažymėjimą, nevartoja alkoholio ir rodo norą dirbti, įmonė gali mokėti 500 eurų atlyginimą į rankas.

"Manau, kad tai gera alga žmogui, neturinčiam jokios kvalifikacijos. Nereikalaujama patirties, tik padorumo ir darbštumo", – tikino darbdavys.

Papiktino plikos kojos

Dejuojantiesiems, kad šalyje klesti nedarbas, kitas darbdavys patarė pirmiausiai adekvačiai save vertinti. Ir nesusireikšminti.

"Darbo ieškantis vyras atžingsniavo dėvėdamas šortus ir avėdamas gumines šlepetes, atsisėdo priešais mane ir užsikėlė koją ant kojos. Akis badė jo plaukuotos galūnės. Labai nemalonu buvo, atrodė, kad tai ne darbo, o partnerio ieškantis gėjus", – pastebėjo įmonės vadovas Andrius.

Į tą pačią įmonę kitas jaunas klaipėdietis darbo ieškoti atžirgliojo dėvėdamas sportinį kostiumą.

"Vaikinas vilkėjo "išeiginiais treningais". Atėjęs pasakė, jog girdėjo, kad čia kažkokio darbo duoda. Idiotizmas", – reziumavo Andrius.

Panašią situaciją prisiminė ir Klaipėdos tarybos narys Vytautas Čepas.

"Buvo toks veikėjas, kuris atėjo darbintis į banką su auskarais nosyje ir ausyse, apsikabinėjęs grandinėmis kaip popuasas. Pasakius pastabą, kad taip nedera eiti į darbo pokalbį, jaunuolis net įsižeidė. Esą jo laisvė pažeidžiama. Aš ir galvoju: po darbo vaikščiok su tomis grandinėmis kiek nori, tačiau oficialioje įstaigoje privalu laikytis aprangos kodo taisyklių", – prisiminė V.Čepas.

Ieškojo mero

Tai, kad lietuvio sąmonėje gajus nepamatuotai aukštas savęs vertinimas, byloja itin pikantiška istorija, nutikusi Klaipėdos savivaldybėje prieš du dešimtmečius.

"Mero Klaipėda ieškojo kone per skelbimus. Ir ką galvojate, rado. Atsirado trys kandidatai – bedarbis iš Liepojos ir dvi moteriškės", – prisiminė buvęs uostamiesčio vadovas Rimantas Taraškevičius.

Pirmąjį uostamiesčio merą Povilą Vasiliauską 1992 m. pakeitė Benediktas Petrauskas, o jam išėjus dirbti į tuometį Klaipėdos valstybinį prekybos uostą, miestas liko be vadovo.

"Buvo viešai paskelbta, kad "ieškome žmogaus". Į tą skelbimą atsiliepė grupė žmonių. Kokį kandidatą teikti tarybai tuo metu atrinkinėjo miesto tarybos prezidiumas. Jam vadovavo Vytautas Čepas", – pasakojo R.Taraškevičius.

Tarybos prezidiumui teko rimtais veidais klausytis, tad kaipgi miestą ruošiasi valdyti dvi moteriškės ir bedarbis iš Liepojos.

Vadovauti padės Dievas

V.Čepas prisiminė, kad bedarbis iš Liepojos laužyta lietuvių kalba išdėstė savo suvokimą apie miesto valdymą.

"Pavogravo, ir viskas. Jis taip ir pasakė, kad neturi darbo, tai va ir atėjo. O viena iš moteriškių buvo mokytoja Zita, kita – Laimutė. Ta mokytoja buvo mano gerbėja. Vaikščiodavo iš kabineto į kabinetą ir visus ant blakstienų statydavo. Kartą iš mano kabineto ją išnešti reikėjo, nes išvesta jau buvo ne kartą. Antroji moteris – taip pat arši visuomenininkė", – prisiminė V.Čepas.

Laimei, atsirado ketvirtasis kandidatas – Jurgis Aušra, kuris ir laimėjo atranką.

"Paklausus vienos moteriškių, ar turi supratimą, kaip valdyti miestą, ši išpyškino, kad Dievas jai padės. Pasirodo, ir miesto ūkį Dievas tvarkys", – krizeno V.Čepas.