Danus domina galimybės Baltijos jūroje, apie 16 km į šiaurę nuo Klaipėdos, įrengti vaivorykštinių upėtakių fermą. Preliminariais duomenimis, per metus joje būtų užauginama apie 3 tūkst. tonų žuvų. Pirminiame etape į šią fermą jau ūgtelėję, dvejus metus uždarose sistemose laikyti upėtakiai, būtų atgabenami iš Danijos, tačiau ilgainiui Klaipėdos regione galėtų atsirasti visa infrastruktūros grandinė, kuri apimtų mailiaus auginimą specialiose talpose, upėtakių fermą su maitinimo baržomis jūroje, žuvies apdorojimo bloką, sandėlius. Investicijos galėtų siekti apie 20 mln. eurų, būtų galima sukurti per 60 naujų darbo vietų.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atstovai susitikimo metu investuotojus informavo, kad fermos įrengimui preliminariai numatyta vieta laivybai trukdžių neturėtų sukelti. Verslo plėtros galimybes analizuojantiems danams uosto kapitonas Adomas Alekna bei jo pavaduotojas Eduardas Ringis rekomendavo itin atidžiai įvertinti svarbius aspektus, kurie turėtų tiesioginės įtakos konstrukcijų stabilumui: bangų aukštis tokiose zonose gali siekti daugiau nei 5 metrus, lakus dugno smėlis irgi yra reikšmingas faktorius.

Naudingos informacijos tolimesniems planavimo etapams danai gavo ir iš mokslininkų, su kuriais susitiko KU Jūros tyrimų institute. Svečiai taip pat pasinaudojo galimybe apžiūrėti Klaipėdos mokslo ir technologijų parko (KMTP) iniciatyva įkurtą eksperimentinę bazę, kurioje, talkinant KU mokslininkams, auginamos krevetės, susipažino su šių metų vasarą veiklą pradėjusio Akvakultūros kompetencijų centro veikla, kuria siekiama perimti užsienio ekspertų žinias ir technologijas, įgalinančias didesnį akvakultūros industrijos konkurencingumą.

„Kryptingos pastangos akvakultūros srityje nelieka nepastebėtos – sulaukiame įvairių užklausų iš Lietuvoje veikiančių įmonių, kurias domina naujos verslo nišos ir, žinoma, džiaugiamės užsieniečių dėmesiu Klaipėdai. Nėra abejonių, kad turime mokslinio ir gamybinio potencialo, reikalingo norint imtis naujos pramonės rūšies kūrimo. Upėtakių auginimo infrastruktūra ne tik įdarbintų žuvininkystės specialistus – atsiradęs žuvų maitinimo baržų poreikis atvertų galimybių ir mūsų laivų statytojams. Mokslui tai – galimybės panaudoti jau turimas kompetencijas, o taip pat inicijuoti naujus tyrimus, poveikio aplinkai studijas“, – kalbėjo investuotojų vizitą Klaipėdoje koordinavęs KMTP plėtros vadovas Andrius Sutnikas.