Renesansą išgyvenantis vienas įspūdingiausių Vakarų Lietuvos dvarų pokyčiais maloniai stebina tiek specialistus, tiek paprastus lankytojus. Naujam gyvenimui prikelti istoriniai pastatai, gausėjančios ekspozicijos, gražėjanti aplinka – tai tik ryškiausi pastarųjų metų Kretingos muziejaus nuveiktų darbų ženklai.

Iki šiandien būtų sugriuvęs

Daugiau nei tris dešimtmečius įstaigai vadovaujanti Vida Kanapkienė pripažino, jog puikūs lankytojų įvertinimai paglosto savimeilę, tačiau tenka pripažinti, kad stulbinami rezultatai priklauso ne vien nuo komandos profesionalumo bei atsidavimo savo darbui. Į Tiškevičių dvaro ansamblį pastaraisiais metais buvo investuotas ne vienas milijonas litų.

„Kaip tik šeštadienį iš Druskininkų sulaukėme svečių, jie liko sužavėti naujų ekspozicijų ir prisipažino, kad išvažiuoja namo su baltu pavydu. Tačiau būtų nekuklu sau sakyti komplimentus. Jei ne ES struktūrinių fondų lėšos regioninei plėtrai, Tiškevičių dvaras šiandien tikrai jau būtų sugriuvęs. Pastatai nebuvo renovuoti nuo pokario metų. Tad beveik visos lėšos iš 5 mln. litų, skirtų dvaro sodybos paminkliniams pastatams renovuoti bei pritaikyti juos turizmui, buvo mestos statybinei daliai, remontams, inžineriniams tinklams atgaivinti bei panašiems darbams. Ir tik labai nedidelė dalis investicijų teko interjerui, ekspozicijoms“, – pasakojo muziejaus direktorė.

Prireiks kelių etapų

Šiuo metu 2007–2013 m. ES struktūrinių fondų lėšomis įgyvendinamas naujas projektas – „Kretingos dvaro sodybos paminklinio pastato – ūkvedžio namo – renovacija ir pritaikymas turizmui“.

Projektas suskirstytas į tris etapus, pirmajam jų įgyvendinti skirta kiek daugiau nei 1,2 mln. litų.

V.Kanapkienės teigimu, iki šiandien jau atlikti pastato fasado renovacijos darbai, užklotas naujas stogas, iš dalies restauruotos akmenų mūrų sienų perdangos, sutvarkytos palėpės, konservuota dalis sieninės bei lubų tapybos. O šiuo metu darbininkai pluša pastato vidaus patalpose.

„Paminklinis ūkvedžio namo pastatas įdomus tuo, kad jo sienos sumūrytos iš lauko akmenų, o tokia stilistika būdinga tik Vakarų Lietuvos dvarams. Taip pat vidaus patalpas pirmajame aukšte puošia XIX a. pradžios sieninė ir lubų tapyba augaliniais ornamentais“, – pasakojo pašnekovė.

Direktorės žodžiais, ilgainiui į šį pastatą ketina persikelti muziejaus administracija, tad dvaro rūmai atsilaisvins ekspozicijoms. Rūsio patalpose planuojama įrengti Kretingos krašto istorijos ekspoziciją, o lauke – skulptūrinę ekspoziciją, skirtą žymiausiems šio krašto žmonėms.

Praturtins ansamblį

Praėjusiais metais antrasis etapas įtrauktas į valstybės planuojamų projektų sąrašą ir jau užsitikrino 1,5 mln. litų finansavimą.

„Už šias lėšas planuojame įrengti lauko ir vidaus inžinerinius tinklus, atlikti apdailos darbus rūsio patalpose, taip pat vienoje salių bus konservuota sieninė tapyba, o rūsyje sumontuoti elektros ir santechnikos įrenginiai. Tačiau kad būtų įgyvendintas visas projektas, reikės dar papildomo 2 mln. litų finansavimo. Už šias lėšas patalpose būtų įrengtos inžinerinės komunikacijos, atlikta visa pastato vidaus apdaila, rūsyje restauruota sieninė tapyba, įsigyta ekspozicinė įranga, įrengtos vidaus ir lauko ekspozicijos“, – laukiančius didelius darbus vardijo muziejaus vadovė.

V.Kanapkienė neabejoja, jog įgyvendinus projektą ūkvedžio namas harmoningai įsilies į bendrą dvaro sodybos kompleksą – greta jau puikuojasi renovuotas vandens malūnas, ratinė, grafų Tiškevičių centriniai rūmai.

Pašnekovė pasidžiaugė, kad praėjusiais metais taip pat buvo užbaigtas nors ir ne tokios įspūdingos apimties, tačiau svarbus projektas „Pėsčiųjų takų muziejaus teritorijoje, liepto tarp tvenkinių taisymas (remontas)“.

Jo metu su parko kraštovaizdžiu nederėję aplinkos elementai – senieji laiptai, cementinės šaligatvio plytelės, lieptas – demontuoti ir pakeisti naujais. Šiam projektui įgyvendinti iš Kelių priežiūros ir plėtros programos skirta 150 tūkst. litų.

Atsisakys „svetimkūnio“

V.Kanapkienė prisipažino, jog muziejus gyvena gausybe ambicingų planų. Tad siekiant užsitikrinti finansinę paramą, be kurios įgyvendinti daugelį sumanymų būtų neįmanoma, nemažai laiko tenka skirti biurokratiniams darbams.

Tačiau pašnekovė nepaneigtų, jog rezultatai verti pastangų. „Darbuojamės, tik ausys iš popierių kyšo. Darbų begalė. Ir ateities kartos turės ką veikti“, – juokavo muziejaus direktorė.

Vadovės žodžiais, tarp būsimų planų – užmojai atstatyti bravorą, arklides, šiltnamius, kuriuose anuomet buvo auginamos vynuogės, daržovės, taip pat – atgaivinti krioklio grotą.

„Vienas artimiausių darbų, kuriam jau bus skirti ne europiniai pinigai, nugriauti pastatą, kuris “prisiūtas„ prie Tiškevičių rūmų. Šio “svetimkūnio„ istorija tęsiasi nuo 1992 metų. Ir pagaliau savivaldybė mums perdavė tą kolegijos pastatą. Vietoje jo pagal turimą ikonografinę medžiagą planuojame atstatyti grafų Tiškevičių laikais buvusį medinį pastatą – rotondą“, – dėstė pašnekovė.

O jau artimiausiu metu, gegužės 10-ąją, Kretingos muziejuje planuojamas įspūdingas renginys, kurio metu bus atidarytas amatų centras.

V.Kanapkienė pasidžiaugė, jog Kretingos muziejus mėgstamas turistų – vien pernai čia sulaukta per 75 tūkst. lankytojų. Vokiečiai, latviai, Kaliningrado srities gyventojai sudaro didžiąją užsienio svečių dalį, tačiau esą nestinga ir tautiečių dėmesio. Puošnią baltąją rūmų salę santuokos ceremonijai taip pat neretai renkasi jaunavedžiai.