„Šimtmečių vartų“, kurie nušvis Šviesų festivalio, startuosiančio kitą savaitę, vasario 15-ąją, konstrukcijos pradėtos montuoti penktadienį.

Pirmiausia pastatyti pastoliai. Prie pastarųjų jau tvirtinamos medinės šviečiančios vartų detalės, į Klaipėdą atgabentos iš Italijos.

Patys menininkai, kompanijos „Marianoligt“ atstovai, į uostamiestį atvyko šeštadienį ir jau sekmadienį ėmėsi darbų. Tvirtinant medines detales, naudojama ne tik šiuolaikinė technika, bet senoji – medinės kopėčios.

Turgaus gatvėje, ties Teatro aikšte, nušvis 23,2 metrų pločio ir 24 metrų aukščio vartai. Šie veikiausiai bus aukštesni už aukščiausią senamiesčio pastatą.

Nuo vartų 200 metrų ilgio Turgaus gatvės ruože Tiltų gatvės link bus sumontuota 14 šviečiančių arkų. Pastarosios yra Italijos kultūros paveldas.

Festivalio metu klaipėdiečiai galės pamatyti ir išvysti septynis skirtingus šviesos ir muzikos šou. Vienas iš pasirodymų bus dedikuotas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui.

Šviesų festivalis prasidės vasario 15 d., 18 val. Renginio atidarymo metu Turgaus gatvėje nušvis svarbiausias jo akcentas „Šimtmečių vartai“, skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui.

Pabrėžiama, kad tokio projekto nėra buvę ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Baltijos šalyse.

Nors Šviesų festivalis tęsis tris dienas, „Šimtmečių vartais“ miestiečiai ir svečiai galės pasigrožėti diena ilgiau – ir vasario 18 d. Konstrukcijai išmontuoti reikės penkių dienų.

Dėl vykstančių darbų Turgaus gatvės dalyje nuo jos sankryžos su Tiltų gatve iki Teatro aikštės taikomi eismo apribojimai. Vairuotojai negali įvažiuoti į šią arterijos dalį. Uždraustas ir mašinų stovėjimas. Tokie eismo apribojimai bus taikomi iki vasario 22 d., kol bus išmontuoti „Šimtmečių vartai“.

Ratuotų senamiesčio gyventojų, svečių bei čia įsikūrusių įmonių ir įstaigų klientų prašoma naudotis kitomis gatvelėmis. Į jas nukreipia kelio ženklai.

Nesant būtinybės automobilius kviečiama palikti senamiesčio prieigose esančiose aikštelėse. Tokios yra prie Klaipėdos muzikinio teatro, piliavietės, Senojo turgaus, Kultūros fabriko.