- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lenkija, kitaip nei Lietuva, vystydama savo jūrų uostus dėmesį skiria ir jūrinės kultūros plėtojimui.
Jūrinės kultūros vieta
Nustebino žinia, kad Lenkijos Kolobžego jūrų uosto administracija savo lėšomis planuoja statyti trijų aukštų modernų okeanariumą, kuris pritrauktų turistus ir taptų šio miesto jūrinės aplinkos tyrimų centru.
Naujas objektas būtų statomas Kolobžego jūrų uostui priklausančioje vadinamojoje Druskos saloje. Šio uosto vadovas pabrėžė, jog siekiama išnaudoti Druskos salą taip, kad pats Kolobžego uostas taptų ne tik patrauklesniu, bet ir praturtintų miestą, regioną kažkuo išskirtiniu.
Jau ir dabar Kolobžegas yra išskirtinis miestas Baltijos jūros pakrantėje. Prie jo yra dar 1666 m. statytas, 1945 ir 2001 m. restauruotas senas įspūdingas Baltijos jūros švyturys. 1881 m. buvo nutiestas tiltas-promenada į jūrą, kuris 1971 m. restauruotas ir dabar yra 220 m ilgio.
Šiame Lenkijos uostamiestyje, kuris dar IX amžiuje įkurtas kaip tvirtovė, veikia prekybos ir žvejybos uostai, yra jūreivystės mokyklos kompleksas, jūrų žvejybos mokslinių tyrimų institutas.
Per 46 tūkst. gyventojų turintis Kolobžego miestas yra vienas iš svarbesnių Lenkijos jūrinės kultūros centrų.
Perspektyva: Kolobžego uosto administracija planuoja statyti akvariumą, skirtą savo miestui ir turistams. / „PortalMorski.pl“ nuotr.
Neturime jūrinių tradicijų
Lietuvoje jūrinės kultūros centru turėtų būti vienintelis mūsų šalies jūrų uostas Klaipėda. Realiai taip nėra. Todėl nenuostabu, kad į Lietuvos jūrinės kultūros centro vietą pretenduoja Šventosios uostas.
Bent jau tokią misiją jam numato Lietuvos Respublikos Seimas. Šventosios jūrų uosto įstatymo keitimo rašte aiškinama, kad „Lietuva neturi gilių jūrinių tradicijų. Šią situaciją nulėmė istorinės aplinkybės, apribojusios Lietuvos galimybes naudotis Baltijos jūra.“
Toliau tikinama, kad labai svarbu kurti valstybės jūrines tradicijas, prie kurių galėtų prisidėti tiek suaugusiųjų, tiek vaikų neformalusis švietimas jūrine tematika. Todėl galėtų būti išnaudojamas Šventosios uosto potencialas – tai galėtų ženkliai prisidėti prie Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, įvaizdžio formavimo.
Tai lyg ir reikštų, kad Lietuvos valdžia Šventosios uostui tarsi suteiktų misiją, kokią Lenkijos valdžia yra numačiusi Kolobžege. Šiame Lenkijos uoste nėra itin vystoma jūrinė veikla – krova ir žvejyba, bet yra jūrinė kultūrinė aplinka su perspektyvomis ją dar gerinti. Nenuostabu, kad Kolobžege tarp svarbiausių miesto veiklų yra ir turizmas.
Uostui kultūra nesvarbi
Visada atrodė, kad Lietuvos jūrinės kultūros centru turėtų tapti Klaipėda, tačiau, žvelgiant į šios dienos realybę ir ateities projektus, dėl to kyla abejonių.
Realybė tokia, kad didžiulius pinigus generuojanti Klaipėdos jūrų uosto administracija, kitaip nei jos analogas Kolobžege, beveik neskiria dėmesio jūrinei kultūrai. Klaipėdos mieste nėra nė vieno jūrinės kultūros objekto, kuris būtų įrengtas už jūrų uosto administracijos ar privačių uosto kompanijų pinigus.
Klaipėdos jūrų uosto administracija, kitaip nei jos analogas Kolobžege, beveik neskiria dėmesio jūrinei kultūrai.
Geriausias pavyzdys yra apie 20 metų besitęsiantis Klaipėdos jūrų uosto administracijos pažadas mainais už gautą teritoriją iš miesto įrengti pramoginių laivų prieplauką su vaikų buriavimo mokykla.
Klaipėdai būtų didžiulė gėda, jei Šventosios uostas, kur valdžia, matyt, bus priversta skirti pinigų molams įrengti, turės vaikų buriavimo mokyklą anksčiau nei Klaipėda.
Lenkijos jūrinės kultūros mieste Kolobžege yra ir buriuotojų krantinės, ir vaikų buriavimo mokykla.
Ten yra ir senų laivų krantinė. Tarp jų puikuojasi senovinis medinis laivas „Kolobrzeg“. O Klaipėdoje gal jau 10 metų kalbama apie istorinių laivų krantinę miesto širdies – piliavietės komplekse. Vienas kitas senovinis laivas Klaipėdoje kol kas dar yra, tačiau jiems laikyti specialios krantinės taip ir nesugebama sutvarkyti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Neringos savivaldybė prašys UNESCO lėšų krantinių rekonstrukcijai: tam reikėtų 40 mln. eurų
Sausio pradžioje dėl pasenusių ir nepakankamai aukštų krantinių Kuršių marios užliejo Nidą, Pervalką ir Juodkrantę. Todėl reaguodama į tai Neringos savivaldybė planuoja dėl krantinių rekonstrukcijai reikalingų lėšų kreipt...
-
Pajūrio kempingas turi perspektyvą: juo mėgaujasi ne tik lietuviai
Giruliuose esančio kempingo veikla yra pelninga. Per trejus metus pajamos iš kempingo veiklos išaugo daugiau nei penkis kartus. Tai paaiškėjo po atlikto audito. Pajūrio kempingą yra pamėgę tiek lietuviai, tiek užsieniečiai. ...
-
Medžiai irgi kuria miesto istoriją
Klaipėdos universiteto biologas Egidijus Bacevičius, uostamiestyje ėmęsis ieškoti ir aprašyti vardinius bei ypatingoms progoms pasodintus medžius, suprato – šis darbas neturi pabaigos, kaip jos neturi ir miesto istorija. ...
-
Rietavo policijos komisariatui vadovaus Donatas Lukas
Konkursą Rietavo policijos komisariato vadovo pareigoms užimti laimėjo Donatas Lukas, paskelbė Klaipėdos rajono Vyriausiasis policijos komisariatas (VPK). ...
-
Uostamiestyje bus šilčiau
Baigiantis sausiui, uostamiestyje vyraus nežiemiška oro temperatūra, nestiprūs vėjo gūsiai, taip pat sulauksime lietingų dienų, tad apskritai sausio pabaiga labiau primins vėsų rudenį. Anot sinoptikų, paskutinis kalendorinės žiemos mėnuo, ...
-
„Okinaviečiams“ – šūsnis įvertinimų
Klaipėdos sporto klubo „Okinava“ sportininkai, treneriai ir teisėjai metiniame Kyokushin karate federacijos renginyje gavo gausybę apdovanojimų už 2024 metais pasiektus rezultatus. 2024 metų trenere išrinkta Diana Mačiūtė, kurios au...
-
Susitikimas moksleiviams paliko įspūdį
„Aukuro“ gimnazistai viešėjo dienraščio „Klaipėda“ redakcijoje. Vizito metu moksleiviai susipažino su žurnalistų darbo specifika ir profesiniais iššūkiais. Po viešnagės gimnazistai pripažino s...
-
Sportui Palangoje – prioritetas
Palanga – vienas nedaugelio Lietuvos miestų, kuriame vaikai sporto treniruotes lanko nemokamai. Palangos meras Šarūnas Vaitkus įsitikinęs – palangiškiai turi kuo pasidžiaugti, kartu neatmeta realybės ir yra pasiryžęs spręsti ...
-
Auga išvykstančiųjų iš uostamiesčio skaičiai: kur kraustosi klaipėdiečiai?
Per pastaruosius kelerius metus stebimi ir toliau augantys išvykstančiųjų iš uostamiesčio skaičiai. Klaipėdos priemiestį ar aplink esančias gyvenvietes, Kretingą gyventojai renkasi vis dažniau. Veikiausiai žmonės kraustosi į nuosavus...
-
Apie Atgimimo aikštę – Seimo nariams: tai yra nenormalu
Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus vakar Vilniuje dalyvavo Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje ir kalbėjo apie nenormalią padėtį dėl vis dar neišminuotos uostamiesčio Atgimimo aikštės. ...