- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šių metų Jūros šventė ilgam įsimins su tam tikru kiekiu deguto medaus statinėje, kuris susijęs su Lietuvos jūrų laivininkystės problemomis.
Šių metų Jūros šventė ilgam įsimins su tam tikru kiekiu deguto medaus statinėje, kuris susijęs su Lietuvos jūrų laivininkystės problemomis.
Jūrinės valstybės „Maidanas“
„Susiruošiau į Jūros šventę, bet nebesinori į ją eiti. Jei skelbiamės, kad esame Jūros valstybė, kodėl leidome, kad su Lietuvos jūrų laivininkyste įvyktų tokie dalykai. Gaila ir jūreivių ir pačios valstybės. Ar nereikia mums kokio „Maidano“ – su vėliavomis ir plakatais išeiti į gatves dėl jūrinės valstybės“, - prieš pat Jūros šventę dėstė į redakciją skambinusi moteris.
Ji teigė nusivylusi ir Klaipėdos žuvininkystėje įsivyravusiu chaosu, kai visas Baltijos jūros žvejybos verslas toliau stumiamas į vieno verslininko rankas. Kuriama istorinė teisė, tarsi paveldėjimas, pagal kurią per 76 proc. Baltijos jūros žvejybos kvotų kliūtų iš vienos į dvi perskeltoms vieno verslininko bendrovėms.
„Nuskendo Baltijoje lėktuvas – visi sulėkė, o kai žlunga Lietuvos laivininkystės verslas, „prichvatizuojama“ žvejyba tarsi niekam ir nerūpi“, - stebėjosi klaipėdietė. Ji sakė norinti išbudinti visas jūrines visuomenines organizacijas, kad kiltų į naują sąjūdį už Lietuvą, kaip jūrinę valstybę.
Ragino nedalyvauti eisenoje
„Dėl Lietuvos jūrų laivininkystės buvo labai daug propagandos visuomenėje. Situacija nebuvo tokia tragiška, kaip piešiama. Man ir daliai kitų jūrininkų praėjusio amžiaus devintąjame dešimtmetyje teko pakliūti į kur kas sudėtingesnes situacijas, kai buvo dingę savininkai, nebuvo į ką kreiptis, kapstytis teko pačiam kapitonui ir įgulai“, - prisiminė Lietuvos jūrų kapitonų klubo pirmininkas Juozas Liepuonius.
Lietuvos jūrų kapitonų klubas iš kai kurių visuomenės atstovų per Jūros šventę buvo sulaukęs raginimų protesto vardan dėl Lietuvos jūrų laivininkystės boikotuoti šventinę eiseną miesto gatvėmis.
„Negalima painioti Jūros šventę su mitingais. Nepasidavėme raginimams, išėjome į Jūros šventės paradą kartus su kitomis Klaipėdos jūrinėmis organizacijomis“, - pastebėjo J.Liepuonius.
Jis sakė pastebėjęs kai kurių protesto ženklų ir Jūrininkų vakare. Susisiekimo viceministrui ir premjero patarėjui prabilus apie Lietuvos jūrų laivininkystės problemas ir tai ką daro valdžia dalis jūrininkų tarsi protestuodami išėjo iš salės.
„Mes Jūrų kapitonų klube apie Lietuvos jūrų laivininkystės problemas su valdžios atstovais jau kalbėjome prieš 3-4 mėnesius. Žadėjo, kad padės jūrininkams. Nesigavo. Mes negalime jų teisti, nes matome, kad valdžia stengiasi, bet laivininkystės problemos yra pernelyg įsisenėjusios“, - kalbėjo J.Liepuonius.
Į... juodąjį sąrašą
Lietuvos jūrų laivininkystės žlugdymas įnešė daug dviprasmybės į Lietuvos jūrinės valstybės sampratą. Kaip Lietuva leido, kad užsienio uostuose būtų sulaikyti visi valstybinės laivininkystės laivai, o jūrininkai – Lietuvos piliečiai taptų savotiškais įkaitais?
Jūrininkus reikės sugrąžinti, bet kas sugrąžins valstybės prestižą? Su laivininkyste susijęs šaukštas deguto dar ilgai nuodys medaus statinę.
Gali netgi būti ir taip, kad dėl visų penkių sulaikytų Lietuvos laivų mūsų valstybė atsidurs juodąjame pasaulinės laivybos sąraše. Jau dabar be jokių incidentų ji tarp ES šalių pagal laivyno vėliavos tyrumą yra vienoje prasčiausių vietų.
Šiandien dar neaišku, ar Lietuvos laivyno vėliava išnyks. Šalies Prezidentė Dalia Grybauskaitė nedviprasmiškai pasakė, kad jūrininkai turi būti sugrąžinti į Lietuvą, o gelbėti laivininkystę su laivais, kurie nesugeba konkuruoti tarptautinėje rinkoje esą ne valstybės reikalas.
Šimtmetis – be laivų
Artėja Lietuvos prekybos laivyno steigimo šimtmetis. Lietuvoje nebuvo laivybos specialistų, bet buvo didžiulis noras turėti savo laivus. Darytos klaidos, bet laivynas kūrėsi. Dabar yra specialistų, bet gali būti taip, kad prekybos laivyno kūrimo šimtmečiui nebeliks laivų.
Išsaugokime Klaipėdoje bent jūrinius simbolius. Turime žmonių – jūrininkų, kuriuos privalome gerbti. Gerai, kad tai suvokia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, kuri atgaivino Jūrininkų vakarą. Nesvarbu, kad jį Klaipėdoje organizuoja kompanija iš Vilniaus – tokios viešųjų pirkimų taisyklės. Ir nesvarbiausia, kad pernykštis klaipėdiečių rengtas Jūrininkų vakaras pasirodė šiltesnis. Svarbiausia, kad vyksta Jūrininkų vakarai.
Naujas akcentas – ir Klaipėdos miesto valdžios dėmesys jūrininkams. Per Jūros šventę Klaipėdos miesto valdžios atstovai – pernai vicemeras Artūras Šulcas, o šiemet vicemerė Judita Simonavičiūtė su būreliu jūrininkų aplankė pirmojo Klaipėdos uosto kapitono Liudviko Stulpino kapą Smiltynėje. Atsirado rimtų svarstymų Liudviko Stulpino vardu pavadinti Agluonos gatvę, kur yra Jūrininkų centras.
Jei ir nebebus lietuviškų prekybinių laivų, lietuviško prekybos laivyno šimtmečio istorijos niekaip neišrausi...
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Valstybės dieną vainikuoja „Tautiška giesmė“ ir šventinis koncertas6
Uostamiestyje aidi šventinis koncertas – „Esame mes ir esame čia“. Klaipėdiečiai susirinko į Valstybės dienos ir „Tautiškos giesmės“ dienos proga savivaldybės ir Žvejų rūmų padovanotą koncertą. Pirmųj...
-
Jono kalnelyje iškilmingai iškelta Trispalvė3
Uostamiestyje, Bastionų komplekso Jono kalnelio saloje, iškelta Trispalvė. Į ceremoniją susirinko šimtai klaipėdiečių. ...
-
Vandens sporto entuziastams – festivalis
Šiandien uostamiestyje ne tik švenčiama Valstybės diena, bet taip pat vyksta ir sporto vandens festivalis, kurio metu visi vandens sporto entuziastai gali rasti sau įdomią ir patrauklią veiklą. ...
-
Lietuvoje dislokuojama Nyderlandų oro gynybos sistema „Patriot“ atvyko į Klaipėdą11
Lietuvoje beveik dviem savaitėms dislokuojama Nyderlandų oro gynybos sistema „Patriot“. ...
-
Uostamiesčio šilumos vamzdynų trasos atlaikė iššūkius: sėkmingai atlikti hidrauliniai bandymai
AB „Klaipėdos energija“ sėkmingai užbaigė kasmetinius centralizuotos šilumos tinklų hidraulinius bandymus, užtikrindama patikimą ir kokybišką šilumos tiekimą naujam šildymo sezonui. Nuo gegužės 13 iki birželi...
-
Į turgų – pirmųjų mėlynių: nuo ko priklauso uogų kaina?7
Uostamiesčio turgavietėse pasirodė pirmosios mėlynės. Kol kas jų kaina siekia šešis eurus, o braškių kainos šoktelėjo į viršų, nes šių uogų derėjimo laikas jau baigiasi. ...
-
Ar vaizdo kameros Klaipėdoje tikrai veikia?13
Uostamiestyje daugės vaizdo stebėjimo kamerų. Tačiau klaipėdiečiai svarsto, ar jos – apskritai įjungtos, kadangi įvykus kokiam nors nusikaltimui ar avarijai, įvykio aplinkybes išsiaiškinti kartais esą labai sudėtinga. ...
-
Netikėtumas gatvėje – žydiškos vestuvės23
Dainų šventės šimtmetį švenčiančiame Vilniuje pasirodymus surengė ir mėgėjų teatrai, tarp jų – klaipėdiečių žydų teatro „Šatil“ artistai. Mėgėjų teatrams skirtą šventės dieną klaipėdie...
-
Palangoje – įspūdingas reginys: tokį reiškinį išvysta vos keli1
Palangiškiai ankstų penktadienio rytą apsilankę paplūdimyje galėjo išvysti puikų reginį – vandens viesulą. Meteorologas Gytis Valaika feisbuko grupėje „Orai ir klimatas Lietuvoje“ paaiškino, kad šis rei&sc...
-
Klaipėdoje iškelta įspūdingo dydžio vėliava13
Pasitinkant Valstybės šventinę dieną, į beveik 40 metrų aukštį pakilo įspūdingo dydžio šalies trispalvė, jos plotas siekia net 45 kvadratinius metrus. Specialiai pagal užsakymą siūta vėliava Naujojo uosto ir Danės gatvių sa...