- Milda Skiriutė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Daugiabučių namų gyventojai tampa nežinia kur prapuolusių kaimynų įkaitais. Dėl bute įvykusios vamzdyno avarijos dalis Kauno gatvės 47-ojo namo gyventojų liko be vandens. Nežinia kur prapuolusio būsto savininko nepavyko surasti nei administratoriui, nei policijai. Patekti į butą galima tik gavus teismo sprendimą.
Atvažiavo ir atjungė
Šiame name gyvenanti 78 metų Irena Ruikienė pasakojo, kad penktajame aukšte esančiame bute vamzdis trūko šeštadienio vakarą.
„Grįžau namo ir matau, kad virtuvės lubos aplietos. Nuėjau pas kaimynus, gyvenančius ketvirtajame aukšte. Butas dar labiau buvo apipiltas: ir sienos, ir lubos, ir grindys“, – pasakojo klaipėdietė.
Atvykusi avarinė tarnyba užsuko tiekimo sklendę, be vandens liko penkių butų gyventojai.
Avarinės tarnybos darbuotojai negalėjo patekti į butą, kuriame įvyko avarija. Tad daliai Kauno gatvės 47-ojo namo gyventojų be vandens teko verstis ir vakar.
„Trečia para taip gyvename. Neaišku, kiek dar teks. Buvau pas namo administratorių, savininko jiems nepavyko rasti. Darbuotojai tvirtino, kad be vandens gyventi gali tekti ir savaitę. Apie aplietas lubas jau nekalbu. Svarbiausia, kad vanduo atsirastų“, – kalbėjo moteris.
Parsineša kibiru
I.Ruikienė pasakojo, kad vandens į savo butą ji parsineša kibiru iš kaimynės. Tačiau, anot klaipėdietės, nuolat vaikščioti ir prašinėti nėra malonu.
„Keisčiausia, kad kiti į tą pačią bėdą papuolę kaimynai nieko nedaro. Gal todėl, kad du iš keturių butų yra nuomojami. Aš vienintelė čia gyvenu 40 metų“, – svarstė moteris.
Klaipėdietė pasakojo, kad bute, kuriame įvyko avarija, niekas negyvena jau trejus ar ketverius metus.
„Anksčiau šiame bute gyveno vaikinas ir mergina. O dabar nesu girdėjusi, kad kas duris varstytų“, – pasakojo šalia mįslingojo buto gyvenanti Olga Mezenceva.
Moteris tvirtino, jog su kitais tame pačiame aukšte įsikūrusiais kaimynais bendraujanti.
Dėžutė – pilna laiškų
Tai, kad ilgą laiką niekas nebuvo bute, kuriame įvyko avarija, byloja ir perpildyta pašto dėžutė. Joje ne tik reklaminiai bukletai, bet ir sąskaitos, laiškai. Pašto dėžutė praverta.
„Prieš kurį laiką iš jos viskas krito. Prisimenu, surinkau, sudėjau į maišelį ir pakabinau ant buto durų rankenos. Po kiek laiko maišelis dingo. Gal kas buvo atėjęs ir paėmė?“ – svarstė I.Ruikienė.
Anot moters, kalbama, kad buto, kuriame įvyko avarija, savininkas turi skolų.
„Neįsivaizduoju, kur jis yra. Gal išvyko į užsienį ir ten gyvena, o gal jo gyvo jau nebėra“, – kalbėjo be vandens gyvenanti klaipėdietė.
I.Ruikienė tvirtino, kad dėl šio buto problemų kyla ir žiemą. Kadangi niekas neįsileidžia, negalima išleisti oro iš sistemos, netolygiai šyla radiatoriai.
„Problemos kyla dėl vieno buto“, – pastebėjo klaipėdietė.
Policija savininko nerado
Į Kauno gatvės 47-ąjį namą atvykusi ir vandenį užsukusi avarinė tarnyba visą informaciją apie įvykį perdavė namą administruojančios įmonės „Vėtrungės būstas“ darbuotojams.
„Pirmiausia buto, kuriame įvyko avarija, savininko kontaktų ieškojome savo duomenų bazėse, tačiau rasti nepavyko. Tada prašėme pagalbos kaimynų, bet irgi nesėkmingai. Niekas nežinojo, kaip susisiekti su savininku“, – komentavo įmonės „Mano būstas LT“, kuriai priklauso bendrovė „Vėtrungės būstas“, Klaipėdos regiono vadovas Mindaugas Genys.
Surasti savininką buvo prašoma policijos. Tačiau, anot M.Genio, to padaryti nepavyko ir pareigūnams.
„Yra tik nurodyta, kam priklauso butas. Daugiau policija niekuo negali padėti. Prašėme atsiliepti savininko ir per radijo stotį, kabinome skelbimus laiptinėje, bet niekas nepadėjo“, – aiškino vadovas.
Butui skirtas areštas
Pasak M.Genio, išsiaiškinta tik tiek, kad butas areštuotas. Pagalbos kreiptasi į antstolius. Viltasi, kad gal jiems pasiseks surasti savininko kontaktus. Tačiau to padaryti nepavyko ir antstoliams.
Namo administratoriui pavyko išsiaiškinti, kad anksčiau tame bute buvo registruota ir moteris.
Jos kontaktai buvo surasti. Tačiau paskambinus paaiškėjo, kad moteris jau trejus metus gyvena užsienyje. Ji tvirtino nieko nežinanti apie butą.
„Situacija tikrai nepavydėtina. Neaišku, kur kreiptis ir kaip surasti savininką“, – neslėpė vadovas.
M.Genio teigimu, nepavykus surasti savininko, liko vienintelis būdas patekti į butą – kreiptis į teismą ir prašyti leidimo. Dokumentai tam antradienį jau buvo paruošti.
Vadovas pasakojo, kad tokiais atvejais paprastai galimos dvi baigtys.
Būna, kad teismas nusprendžia ieškoti buto savininko. Tuomet procesas užtrunka labai ilgai.
Ekstra atvejais skiriamos keturios dienos savininkui surasti, o tada priimamos laikinosios priemonės ir leidžiama patekti į butą, kuriame įvyko avarija. Tuomet trūkęs vamzdis suremontuojamas.
Be teismo – nė iš vietos
M.Genys pabrėžė, kad be teismo sprendimo niekas negali patekti į butą, net jei jame įvyko avarija.
Anot jo, prieš dešimt metų buvo atvejų, kai išskirtiniais atvejais namų valdų darbuotojai į butus patekdavo be savininko. Viską fiksuodavo antstolis.
Tačiau buvo ne vienas atvejis, kai po tokio patekimo į butą atsiradę savininkai imdavo priekaištauti, jog dingo brangus turtas.
„Suvokėme, kad teisiškai negalime eiti į butą be savininko. Kas bus, jei išlaušime duris, o atsiradęs gyventojas pasakys, kad bute laikė milijoną, kuris dingo. Anksčiau tokiais atvejais visada atsirasdavo stebuklingi turtai“, – prisiminė vadovas.
Parvežė raktus iš Baltarusijos
M.Genys pasakojo, kad su panašiomis situacijomis tenka susidurti bent kartą per mėnesį. Per metus tokių atvejų būna apie 20.
„Turime 25 tūkst. klientų. 20 tokių situacijų per metus, atrodytų, nėra daug. Tačiau visos jos yra sudėtingos. Be to, kiti gyventojai labiausiai piktinasi, kai avarija įvyksta bute, kurio savininkas yra nežinia kur“, – komentavo vadovas.
Pasak M.Genio, būstų, kurių savininkai išvykę ir ilgą laiką būna apsistoję užsienyje, yra išties daug.
„Dabar juk emigracijos pikas. Pusė žmonių išvažiavę į užsienį“, – teigė vadovas.
Į užsienį išvykti planuojantiems klaipėdiečiams jis patarė raktus nuo buto palikti giminaičiams, o kaimynams pasakyti savo kontaktus, kad būtų galima susisiekti.
„Tuomet problemų kiltų mažiau. Yra buvę atvejų, kai gyventojui teko grįžti iš Baltarusijos. Arba iš Anglijos giminaičiams teko parsiųsti raktus, kad namo prižiūrėtojai galėtų patekti į butą“, – prisiminė M.Genys.
Komentarai Albinas Strumyla Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas Pasitaiko atvejų, kai daugiabučių namų administratoriai kreipiasi į policiją, kad padėtume surasti buto, kuriame įvyko avarija, šeimininkus. Tikriname duomenų bazę. Jei žmogus išvykęs į užsienį, tada ieškome artimųjų. Neretai tai pavyksta padaryti, nors tenka ir pavargti. Išvykę buto savininkai dažniausiai būna palikę kam nors raktus. Šie atvažiuoja ir atrakina. Laužti durų policijos pareigūnai neskuba. Priešingu atveju gali kilti problemų. Privačią nuosavybę juk saugo įstatymas. Pareigūnai jų turi laikytis. Dar gali tekti ir atlyginti nuostolius už išlaužtas duris. Tokių atvejų yra buvę. Laužti duris galima nebent kai duotas kratos orderis. Įvykus vandentiekio avarijai, pirmiausia stengiamės surasti šeimininkus. Algis Gaižutis Klaipėdos savivaldybės Butų ir energetikos poskyrio vedėjas Pagal miesto tarybos patvirtintas taisykles patalpų savininkas privalo įsileisti patikrinti vamzdynų. Jei to nepaisoma, daugiabučio namo administratorius gali kreiptis į savivaldybę. Buto savininkui bus surašytas protokolas ir skirta bauda. Pirmą kartą už šį pažeidimą gresia įspėjimas arba bauda nuo 100 iki 1 tūkst. litų. Už pakartotinį – nuo 500 iki 2 tūkst. litų. Nubaustų tokių klaipėdiečių nėra. Jei žmogus neįsileidžia patikrinti vamzdynų, o žmonės ilgą laiką gyvena be vandens, problema vis tiek turi būti sprendžiama. Į pagalbą reikia pasitelkti ir policiją. |
---|
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pradėta kampanija „Riedėk šalmingai“: skatins paspirtukininkus dėvėti apsaugos priemones
Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) trečiadienį pradėjo įgyvendinti nacionalinę kampaniją „Riedėk šalmingai“, ja sieks didinti paspirtukininkų sąmoningumą kelyje, apsaugos priemonių dėvėjimą. ...
-
Klaipėdos universitetinės ligoninės direktorius pritaria SAM užmojui kreiptis į teisėsaugą7
Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) vadovas Audrius Šimaitis palankiai vertina Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) užmojį kreiptis į Generalinę prokuratūrą dėl ankstesnės KUL vadovybės sprendimų. Apie kreipimąsi į teisėsaugą dėl bu...
-
Į Palangą sugrįžta kinas: prasidėjo kino teatro „Naglis“ atnaujinimas2
Palangoje prasidėjo kino teatro „Naglis“ tvarkymo darbai, po atnaujinimo čia įsikurs Regioninė filmoteka, trečiadienį pranešė Lietuvos kino centras. ...
-
Pareigūnai įspėja apie pavojingas gatves Klaipėdoje4
18 – tiek avaringų gatvių, jų ruožų šiandien yra uostamiestyje. Atlikdami mieste įvykusių eismo įvykių analizę, pareigūnai sudaro vadinamųjų juodųjų kelių sąrašą. Sąraše žymimos gatvės, kurių ruožai eismo dalyv...
-
Tradicinėse jaunųjų banglentininkų varžybose – pergalės ir iššūkiai
Melnragėje prie šiaurinio molo vyko tradicinės jaunųjų banglentininkų „Molas Junior Surf 2024“ varžybos. Šiemet rungėsi 22 dalyviai iš Lietuvos ir Latvijos, vaikinai ir merginos buvo suskirstyti į pogrupius pagal amži...
-
Sezoniniams verslams – iššūkių karuselė
Įmonės, gaunančios daugiausia pelno žiemą, stengiasi išgyventi ir vasarą. Tačiau yra verslų, kurių pajamos šiltuoju sezonu ženkliai sumažėja. Verslininkai ieško išeities, kaip uždirbti ir kitais metų laikais. ...
-
Muzikinio projekto nugalėtoja pristato naują dainą: skiria įsimylėjusiems
Šiandien, liepos 31-ąją, muzikos atlikėja, dainų autorė, „LNK“ muzikinio projekto „Finalo ketvertas“ nugalėtoja Indrė Juodeikienė savo klausytojams pristatys naują dainą – „Kad naktis nesibaigtų“, ski...
-
Parkui Kretingoje suteiktas kunigo B. Burneikio vardas3
Vyriausybė suteikė Kretingos miesto centre esančiam parkui kunigo Bronislovo Burneikio pavadinimą. ...
-
Į Klaipėdą sugrįžta F2 vandens formulių pasaulio čempionatas – prisijungs ir dar daugiau lietuvių
Šiais metais, rugpjūčio 16–17 dienomis, Klaipėdos kruizinių laivų terminale, laivybos kanale ir GO3 eteryje, didžiules bangas ir vėl kels tarptautinis sporto renginys – F2 pasaulio čempionatas. Geriausi vandens formulių bolidų pilo...
-
Ženklai traukia ir piktavalių dėmesį
Kasmet uostamiesčio gatvėse tenka atstatyti, remontuoti ar tvarkyti per šimtą kelio ženklų. Dažniausiai jie sugadinami eismo įvykių metu. Pasitaiko atvejų, kai ženklus nusuka, pašalina ar sudarko patys miestiečiai. Visiems ženklams su...