Padidėja apiplėšimo tikimybė

Nors kabineto įkūrėjai primygtinai tikino, kad klaipėdiečiams gyvenimo kokybė nesuprastės, uostamiesčio policijos pareigūnai labiau linkę palaikyti nuogąstaujančiuosius.

Klaipėdos viešosios tvarkos biuro viršininkas Andrius Leliuga neabejojo, kad minėtam kabinetui pradėjus vykdyti veiklą jo apylinkėse įvairių nusikaltimų tikimybė padidės.

Pašnekovo teigimu, vietose, kur įsikūrusios tokios ir panašios įstaigos, rizikos grupių žmonių koncentracija yra didesnė, todėl tikėtina, kad ten jie ir gali įvykdyti daugiau nusikaltimų.

"Žinoma, reikia žmonėms padėti, reikia suprasti. Tačiau tikimybė, kad jie gali nusikalsti, laiptinėse ką nors daryti, netgi vartoti kvaišalus – yra. Rizika yra ir vaikams", – pripažino A.Leliuga.

Pareigūnas pastebėjo, kad tokioms įstaigoms gyvenamųjų namų kaimynystė nėra tinkama.

Praktika rodo, kad neretai tokie asmenys užsiima vagystėmis iš automobilių, senyvo amžiaus asmenų ar vaikų užpuolimais ir apiplėšimais.

"Plėšimas plėšimui nelygus. Būna, kad tiesiog iš rankų išplėšia telefoną ar rankinę ir nubėga. Tačiau būna, kad ir iš už nugaros smogia per galvą kokiu daiktu tam, kad apsvaigintų. Tokių plėšimų pasekmės gali būti labai baisios, galima ir sužaloti, net ir mirtinai", – dėstė A.Leliuga.

Problemų bus

Išaugsiančia rizika neabejojo Klaipėdos miesto policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus viršininkas Mindaugas Busilas.

"Visur, kur yra tokios įstaigos, yra problemų", – neslėpė M.Busilas.

Tikėtina, kad abejotinos reputacijos asmenys nusikaltimus vykdys ne prie pat kabineto durų, tačiau pasklis visame rajone.

"Kur bedarytum tokią įstaigą, visur gyventojai reikš nepasitenkinimą. Nes niekas nenori tokio skaudulio pašonėje. Gyventojai skundžiasi ir globos namais, o čia gali lankytis įvairūs asmenys. Skundų bus, žmonės skųsis ir būtais, ir nebūtais dalykais. Tai – neišsprendžiama problema", – konstatavo viršininkas.

Praktika byloja, kad dažniausiai visi centrai, kur renkasi priklausomybių turintys asmenys, tampa problemų židiniais.

Pareigūnų teigimu, siekiant mažinti augančią riziką gyventojams praverstų saugios kaimynystės grupė, glaudesnis bendradarbiavimas su policijos pareigūnais.

Tačiau gyventojų saugumu turėtų pasirūpinti ir minėtas paslaugas teikianti įstaiga – samdyti saugos tarnybą ar imtis kitų panašių veiksmų.

Komentaras

Aleksandras Slatvickis

Klaipėdos psichikos sveikatos centro vyriausiasis gydytojas

Gyventojams tokios kaimynystės baimintis tikrai nevertėtų. Tokios gyventojų baimės – iš mitų srities. Tai, kad žmogus yra užsikrėtęs hepatitu C ar ŽIV, nereiškia, kad jis būtinai turi būti ir narkotikų vartotojas. Be to, teiginiai, kad nelegalių psichoaktyvių medžiagų vartotojai yra agresyvūs ir pavojingi aplinkiniams, švelniai tariant, yra labai perdėti. Jų agresyvumas nėra nė kiek ne didesnis nei bendros žmonijos populiacijos. Gyventojams tikrai nėra pavojaus ir būti negali. Vargu ar gyventojams apskritai teks bendrauti su žmonėmis, kurie kreipiasi dėl tokių paslaugų. Juk įėjimai – skirtingi. Žmonės gaus paslaugas ir išeis savo keliais, tikrai nelauks, kad juos pakalbintų. Šiame name kadaise buvo lėktuvų bilietų kasa. Ar daug namo gyventojų jautė, kad ten ateina žmonės ir perka lėktuvų bilietus? Tai yra kitokia, specifinė paslauga, tačiau dėl jos gyventojams tikrai neturėtų atsirasti nepatogumų.