„Pirmąją ekspoziciją Kalvystės muziejuje atidarėme 1992 m. Taigi, senokai. Be to, pats pastatas yra labai blogai techniškai pastatytas. Stogas labai prastas, atlikome pastato energinio naudingumo ekspertizę ir paaiškėjo, kad vamzdžiai leidžia šilumą į lauką. Tai yra labai neekonomiškas pastatas, yra dar ir dizaino dalykai, kuriuos reikia aptarti su architektais, kaip visa tai modernizuoti“, – kalbėjo Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius Jonas Genys.

Kalvystės muziejaus ekspozicijos pastatas su kiemeliu ir su kalve sudaro šio muziejaus bendrą kompleksą.

Galvojama, kad ekspozicijoje turėtų atsispindėti ir per pastaruosius metus archeologų atrastos senųjų vietos metalurgų naudotos metalo lydymo krosnelės, kiti artefaktai, kuriais buvo apdorojama geležies rūda.

„Kalvystės muziejuje turi atsispindėti visas procesas, nuo gavybos iki gaminių, nes informacijos yra, įdomių dalykų yra, reikia tik viską pritaikyti muziejiniam formatui. Dar su Dionyzu Varkaliu kalbėjome, kad muziejuje jau metas kažką modernizuoti. Aukso vertės yra pati kalvė, kurioje atgimsta senieji amatai. Tik atsiranda kita problema, aplinkosaugininkai neleidžia mums deginti žaizdro, nes teršiamas senamiestis. Tačiau dabar yra visokių medžiagų, kurios nėra tokios taršios ir kurias galima naudoti“, – kalbėjo J. Genys.

Muziejus priklauso savivaldybei, tad Klaipėdos vicemeras Algirdas Kamarauskas su kolegomis atvyko į vietą susipažinti, kokia yra situacija ir ką reikėtų daryti.

„Gavome signalą, kad Kalvystės muziejų reikia tvarkyti, ir atvykome apsižiūrėti, kokia situacija. Paskui atsiųsime specialistus, kad įvertintų statinius, ir tada galėsime planuoti, ką daryti toliau. Tai yra senamiesčio dalis, be to, muziejus susijęs su garsiu klaipėdiečiu jo įkūrėju – D. Varkaliu, tad tuo labiau reikia viską sutvarkyti“, – tvirtino A. Kamarauskas.