- Asta Dykovienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kone kiekvieną vasaros savaitgalį po visą Lietuvą išsibarsčiusiose evangelikų liuteronų kapinėse, kurių daugiausia yra Klaipėdos krašte, vyko Kapinių šventės – neįprasta tradicija, sutvirtėjusi sovietmečiu, kai iš šių tikinčiųjų buvo atimtos bažnyčios ir jie atrado vienintelę šventą vietą bendrai maldai – kapines.
Maldai rinkosi klaipėdiškiai
Lietuvoje nuo vasaros pradžios iki pat rudens Kapinių šventės švenčiamos net 92 liuteronų evangelikų kapinėse. Ypač gili ši tradicija Klaipėdos krašte.
Sekmadienį bendrai maldai žmonės rinkosi Svencelės, Vainuto, Liepynės, Alkiškių, Kretingos ir Vanagų kapinėse.
Į Vanagų kapinių šventę Klaipėdos rajone atvyko net trys evangelikų liuteronų kunigai – Remigijus Šemeklis, Reincholdas Moras ir Gediminas Kleinas.
Ir maldos, ir vaišės
Tai ne bažnytinė šventė, bet ji vyksta kunigo paskirtą, su parapijiečiais sutartą, dažniausiai nusistovėjusį sekmadienį.
Tai – ir proga aplankyti kapus, pašventinti naujai pastatytus paminklus, susitikti gimines, bendrai pasimelsti.
Vien Klaipėdos rajone per metus vyksta 10 Kapinių švenčių.
Vis dėlto šio susibūrimo eiga išlaiko žodžio liturgijos elementus: psalmes, skaitinius, pamokslą, tikėjimo išpažinimą, tačiau forma nėra griežtai apibrėžta – giedamos giesmės, skaitomi eilėraščiai, dalijamasi mintimis, giedoti padeda bažnyčios choristai.
Po pamaldų šalia kapinių žmonės dar lieka pabendrauti, pasivaišinti.
Pamaldos: Vanagų kapinių šventėje Klaipėdos rajone dalyvavo net trys kunigai – G. Kleinas (kairėje), R. Šemeklis ir R. Moras. Ryčio Laurinavičiaus nuotr.
Stiprus emocinis įspūdis
Manyta, kad Kapinių šventė radosi sovietmečiu, kai dauguma bažnyčių buvo atimtos, uždarytos, o veikiančiose daug kam vis tiek nevalia buvo melstis, bet kapus lankyti leista.
Sovietmečiu ši tradicija ypač sustiprėjo ir net įgavo kitą prasmę, nes tikintieji buvo netekę savo maldos namų.
Vis dėlto ši tradicija yra gerokai ankstesnė.
Protestantiškoji bažnyčia neturėjo mirusiųjų pagerbimo šventės, kaip katalikai turi Vėlines.
Galvota, kaip pagerbti iškilius žmones, taip ilgainiui susiformavo tradicija ateiti į kapines ir išreikšti jiems pagarbą.
„Mes manome, kad, pavyzdžiui, Kisiniuose, Klaipėdos rajone, kur palaidota ne viena garbi asmenybė, Kapinių šventės tradicija siekia netgi XIX a. O sovietmečiu ši tradicija ypač sustiprėjo ir net įgavo kitą prasmę, nes tikintieji buvo netekę savo maldos namų. Nuo to laiko ši tradicija – pamaldos ne bažnyčioje – labai paplito ir vasarą švenčiamos skirtingose kapinėse vis kitu metu“, – kalbėjo Dovilų etnokultūros centro vadovas Jonas Tilvikas.
Į Kapinių šventes susirenka ne tik tie, kurių artimieji tose kapinėse palaidoti, bet ir atskirų apylinkių gyventojai atvažiuoja vieni pas kitus.
„Kapinių šventėje – labai stiprus gyvosios tradicijos įspūdis, kai net tokią karštą dieną žmonės susirenka, bendrai meldžiasi, gieda, prisimena anapilin išėjusiuosius, tai labai jaudina“, – tokias emocijas Klaipėdos rajono Kultūros skyriaus specialistei Indrei Sliužinskaitei sukėlė Vanagų kapinių šventė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Aiškinamasi, kodėl pajūryje aptikta dešimtys kritusių paukščių
Savaitgalį pajūriu vaikštinėję klaipėdiečiai ties Karkle pastebėjo kritusius paukščius. Gyventojai sunerimo – kas galėjo pražudyti tiek sparnuočių? ...
-
Neringos savivaldybė prašys UNESCO lėšų krantinių rekonstrukcijai: tam reikėtų 40 mln. eurų
Sausio pradžioje dėl pasenusių ir nepakankamai aukštų krantinių Kuršių marios užliejo Nidą, Pervalką ir Juodkrantę. Todėl reaguodama į tai Neringos savivaldybė planuoja dėl krantinių rekonstrukcijai reikalingų lėšų kreipt...
-
Pajūrio kempingas turi perspektyvą: juo mėgaujasi ne tik lietuviai
Giruliuose esančio kempingo veikla yra pelninga. Per trejus metus pajamos iš kempingo veiklos išaugo daugiau nei penkis kartus. Tai paaiškėjo po atlikto audito. Pajūrio kempingą yra pamėgę tiek lietuviai, tiek užsieniečiai. ...
-
Medžiai irgi kuria miesto istoriją
Klaipėdos universiteto biologas Egidijus Bacevičius, uostamiestyje ėmęsis ieškoti ir aprašyti vardinius bei ypatingoms progoms pasodintus medžius, suprato – šis darbas neturi pabaigos, kaip jos neturi ir miesto istorija. ...
-
Rietavo policijos komisariatui vadovaus Donatas Lukas
Konkursą Rietavo policijos komisariato vadovo pareigoms užimti laimėjo Donatas Lukas, paskelbė Klaipėdos rajono Vyriausiasis policijos komisariatas (VPK). ...
-
Siekia lygių galimybių: moterims ir vyrams – vienodas atlyginimas
Klaipėdos savivaldybės administracijoje darbuotojų daugumą sudaro moterys. Tačiau vadovaujamuose postuose jų yra mažiau nei vyrų, kurių atlyginimų vidurkis gerokai didesnis. Savivaldybės programoje šiemet numatyta siekti panaikinti darbo užm...
-
Uostamiestyje bus šilčiau
Baigiantis sausiui, uostamiestyje vyraus nežiemiška oro temperatūra, nestiprūs vėjo gūsiai, taip pat sulauksime lietingų dienų, tad apskritai sausio pabaiga labiau primins vėsų rudenį. Anot sinoptikų, paskutinis kalendorinės žiemos mėnuo, ...
-
„Okinaviečiams“ – šūsnis įvertinimų
Klaipėdos sporto klubo „Okinava“ sportininkai, treneriai ir teisėjai metiniame Kyokushin karate federacijos renginyje gavo gausybę apdovanojimų už 2024 metais pasiektus rezultatus. 2024 metų trenere išrinkta Diana Mačiūtė, kurios au...
-
Susitikimas moksleiviams paliko įspūdį
„Aukuro“ gimnazistai viešėjo dienraščio „Klaipėda“ redakcijoje. Vizito metu moksleiviai susipažino su žurnalistų darbo specifika ir profesiniais iššūkiais. Po viešnagės gimnazistai pripažino s...
-
Sportui Palangoje – prioritetas
Palanga – vienas nedaugelio Lietuvos miestų, kuriame vaikai sporto treniruotes lanko nemokamai. Palangos meras Šarūnas Vaitkus įsitikinęs – palangiškiai turi kuo pasidžiaugti, kartu neatmeta realybės ir yra pasiryžęs spręsti ...