Atvyko iš Latvijos

Pasak ministerijos darbuotojų, ryškėja keli pagrindiniai šių mokinių apsisprendimo gyventi Lietuvoje profiliai. Dalis jų planuoja pasilikti mūsų šalyje gyventi, kiti ketina čia likti iki vienerių mokslo metų ar trumpiau, trečia grupė dar neapsisprendė dėl ateities.

Lietuvoje yra tik viena ukrainiečių mokykla, ji veikia Vilniuje, tai yra mokykla, kurios visi mokiniai ir mokytojai atvyko iš vieno miesto.

Klaipėdoje tokios išskirtinės galimybės nėra ir veikiausiai nebus.

Pasirodo, į Klaipėdą atvyko nemažai ukrainiečių iš Latvijos, priežastis viena – kaimynai latviai jau seniai nebeturi mokyklų, kuriose mokymas vyksta rusų kalba.

Pabėgėliai veržėsi į mūsų miestą vien todėl, kad tikėjosi, jog jų vaikams mokytis bus lengviau nei bendrojo lavinimo dalykus krimsti jiems niekada negirdėta latvių kalba.

Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Laima Prižgintienė atviravo – ši vasara skyriaus darbuotojams itin sudėtinga, kasdien sulaukiama daugybės naujų prašymų vaikus priimti į miesto mokyklas, dauguma pabėgėlių norėtų, kad vaikai mokytųsi rusakalbėse.

Apklausos parodė, kad ukrainiečių vaikai šiose mokyklose nepatyrė nepatogumų, valdininkai buvo susitikę su tėvais, ukrainiečių draugijos atstovais, mokytojais, mokyklų vadovais.

Beveik visose mokyklose vykdytos apklausos. Teko patirti, kad problemų pabėgėlių vaikams iškyla, bet neteko girdėti, kad šie vaikai būtų diskriminuojami ar tėvai reikštų nepasitenkinimą.

Ukrainiečiai mano, kad jų mokymo programa yra kur kas stipresnė mokant matematikos, bet silpnesnė mokant anglų kalbos.

Dėl kalbos – klausimai

Nuo naujųjų metų organizuojant ukrainiečių vaikų mokymą bus naujovių. Viena esminių – tėvai turės registruoti vaikus į mokyklas per centralizuotą sistemą. Iki šiol tėvai kreipdavosi į konkrečios mokyklos vadovus.

Didžiausias neaiškumas – dėl ukrainiečių kalbos dėstymo. Tėvams rūpėjo, ar galima pakeisti rusų kalbos mokymą į ukrainiečių.

Ministerijos aplinkraštyje konstatuota, kad ukrainiečių kalba šiems vaikams gali būti dėstoma tik kaip antroji užsienio kalba.

Lietuviškose mokyklose tokios kalbos mokoma nuo penktos klasės, o mokyklose rusų ugdomąja kalba pasirinkti antrą užsienio kalbą galima tik nuo 11 klasės.

"Kalbos dėstymas ukrainiečių vaikams sugriežtinamas. Rusiškose mokyklose pasikeisti rusų kalbos į ukrainiečių nebus galima. Taip susidaro takoskyra tarp dviejų mūsų valstybinių mokyklų. Mes individualiai kalbėjome su atsakingais Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos darbuotojais, bandėme juos tikinti, kad gimtoji kalba ukrainiečių vaikams ir yra ukrainiečių. Bėda ta, kad nėra programų, kurios būtų pritaikytos mokymui Lietuvoje. Todėl nežinau, ar ministerija svarstys tą klausimą. Nors tai būtų gerai ir tai būtų logiška. Rusų, kaip ir lenkų bei baltarusių mokyklose antrosios užsienio kalbos nuo penktosios klasės nėra, nes jie turi lietuvių kalbos pamokas", – pasakojo L.Prižgintienė.

Rusiškose mokyklose pasikeisti rusų kalbos į ukrainiečių nebus galima.

Pateikė reikalavimą

Savo gimtosios ukrainiečių kalbos pabėgėlių vaikai galės mokytis per neformaliojo mokymo pamokas.

Atskiros klasės su mokomąja ukrainiečių kalba gali būti steigiamos tik atskiru švietimo, mokslo ir sporto ministro leidimu.

Pasirodo, dvi uostamiesčio mokyklos teikė tokią paraišką, bet jų vadovai susidūrė su nemenkais sunkumais ir dar nežinia, ar toks leidimas bus gautas. Abi šios mokyklos yra rusakalbės.

Lietuviškose mokyklose nesusidaro atskirų pilnų klasių. O jungtinių klasių, kur, pavyzdžiui, būtų vienoje patalpoje mokomi trečiokai, ketvirtokai ir penktokai, steigti nenorima. Mat taip dirbti sudėtinga mokytojams, be to, nukentėtų ir mokymo kokybė.

Miesto tarybos posėdyje Nina Puteikienė pateikė 18-os iš 31 tarybos nario pasirašytą pareiškimą dėl ukrainiečių vaikų mokymo mūsų mieste. Jame reikalaujama, kad pabėgėlių vaikai būtų mokomi lietuvių ir jų gimtąja ukrainiečių kalba jau nuo rugsėjo 1-osios.

Vienas pagrindinių argumentų – karo pabėgėlių vaikai neturėtų prarasti savo identiteto, o išmokę lietuvių kalbos integruotųsi į Lietuvos gyvenimą.

Užpildytų dvi mokyklas

Klaipėdoje ir iki karo Ukrainoje buvo sunku sutalpinti miesto mokinukus į miesto mokyklas, jos jau buvo perpildytos.

Kadangi kai kuriose rusų kalba ugdomose mokyklose nebėra vietų, ukrainiečiai raginami rinktis lietuviškas mokyklas, kuriose dar yra laisvų vietų. Šis procesas, pasak Švietimo skyriaus vedėjos, pamažu vyksta, nepriklausomai nuo norų, nors tėvai ir labai nuliūsta išgirdę tokią naujieną.

"Vien dėl ukrainiečių mokinių skaičius mieste išaugo apie 1,3 tūkst. vaikų, tai yra maždaug dviem mokyklomis. Kol kas nežinome, galbūt dalis jų iki rugsėjo išvažiuos. Migracija – nedidelė. Tik vienas kitas grįžta į Ukrainą, kai kurios šeimos išvyksta į kitas šalis: Vokietiją, Ispaniją", – pasakojo Švietimo skyriaus vedėja.

Miesto mokyklose mokysis ir kelios dešimtys vaikų, kurių tėvai pastaruoju metu į Klaipėdą persikėlė iš Rusijos ir Baltarusijos. Liepos 19 d. duomenimis, tokių vaikų buvo 22.

Mokyklos – perpildytos

Naujovė dar ir tai, kad nuo rugsėjo 1-osios klasės nebegalės būti perpildytos. Praėjusiais mokslo metais dėl karo pabėgėlių antplūdžio klasėse būdavo kur kas daugiau nei 30 mokinių.

"Kol kas nežinau, kaip bus ten, kur nėra galimybių sumažinti vaikų skaičiaus klasėse. Šiuo metu kasdien registruojame nuo penkių iki 20 naujai atvykstančių mokinių ir tas srautas dar nesibaigia. Jeigu klaipėdiečiai suskumba viską susitvarkyti dar pavasarį, šią vasarą turime didžiulį srautą prašymų priimti ukrainiečių vaikus į darželius ir mokyklas. Todėl labai sudėtinga planuoti darbus, turime tą problemą spręsti", – atviravo L.Prižgintienė.

Nuotoliniu būdu Ukrainos mokyklose besimokantys Klaipėdoje gyvenantys mokiniai naujaisiais mokslo metais kviečiami į mokyklas, kur su kitais bendraamžiais lankys pamokas, kuriose kalbos mokėjimas nėra labai svarbus.

Keliose mokyklose buvo formuojamos atskiros klasės, nuotoliniu būdu besimokantiems vaikams pedagogai padėdavo prisijungti prie nuotolinių programų.

Nuo rugsėjo 1-osios tokių klasių nebebus. Šie vaikai turės įsilieti į uostamiesčio mokyklų mokymo procesą.

Centrinėje ir šiaurinėje miesto dalyje esančiose mokyklose nėra nė vieno ukrainiečių vaiko, čia esančiose mokyklose neužtenka vietų saviškiams. Kol bus pastatyta nauja, dalis klaipėdiečių vaikų nukreipiama į kitas, atokiau esančias mokyklas.

"Kiek turėsime vietų, bandysime ukrainiečius talpinti į lietuviškas mokyklas", – tikino L.Prižgintienė.